Rusijoje prasidėjo precedento neturintis informacinis ribojimas, kai kuriuose regionuose pradėtas išjungti mobilusis internetas. Pirmasis miestas, kuriame ši priemonė jau įsigaliojo, yra Uljanovskas.
Vietos gyventojai praneša, kad ryšys neveikia daugiau nei savaitę, o valdžios institucijos nurodo, jog šie apribojimai bus taikomi iki karo pabaigos.
Oficialiai teigiama, kad tokie veiksmai būtini nacionaliniam saugumui užtikrinti ir esą skirti kovai su Ukrainos bepiločių atakomis prieš strateginius objektus.
Tačiau gyventojai faktiškai atsiduria informacinėje izoliacijoje – be prieigos prie interneto, elektroninių paslaugų ir net kai kurių komunikacijos kanalų.
Uljanovske ryšio nėra jau daugiau nei savaitę
Pasak vietos portalo „BezFormata“, mobilusis internetas Uljanovsko mieste ir keliuose aplinkiniuose miesteliuose neveikia jau daugiau kaip septynias dienas.
Skirtingai nei ankstesni laikini apribojimai, šis nėra susijęs su oro pavojaus sirenomis ar laikinais karinio pobūdžio veiksmais. Tai nuolatinis, visam laikui įvestas ribojimas.
Sprendimą priėmė federalinės institucijos, išplėtusios vadinamąsias saugumo zonas aplink karinius bei strateginius objektus. Tokiu būdu siekiama apsunkinti galimas Ukrainos bepiločių atakas. Regioninės valdžios institucijos neturi teisės keisti ar panaikinti šių ribojimų.
Ribojimai galios iki karo pabaigos
Rusijos skaitmeninės plėtros ministras Olegas Jagfarovas patvirtino, kad apribojimų trukmė nėra apibrėžta. Anot jo, jie išliks tiek laiko, kiek tęsis karo padėtis. Tai reiškia, kad kai kuriuose regionuose mobilusis internetas gali būti išjungtas neribotam laikui.
Ryšys dingo ne tik kariniuose objektuose, bet ir gyvenamuosiuose kvartaluose, socialinėse įstaigose bei biuruose. Dėl valstybės paslapties režimo žemėlapiai, rodantys paveiktas zonas, nėra viešinami. Daugybei gyventojų tai reiškia, kad jie praranda vienintelę prieigą prie pasaulinio tinklo.
Leidžiami tik valdžiai lojalūs tinklalapiai
Siekdama sušvelninti gyventojų reakciją, valdžia įvedė vadinamąjį „baltąjį sąrašą“ – ribotą tinklalapių sąrašą, kurie liks prieinami net ir be mobiliojo ryšio. Į šį sąrašą įtrauktos tik rusiškos, valstybei pavaldžios arba vietinės platformos, tokios kaip „Gosuslugi“, „Yandex“, „VKontakte“, „Ozon“ ir „Wildberries“.
Tai reiškia, kad prieiga prie tarptautinių svetainių, tokių kaip „Google“, „YouTube“ ar „WhatsApp“, bus visiškai užblokuota. Gyventojai galės naudotis tik tuo turiniu, kurį valdžia laiko saugiu.
Informacinės izoliacijos stiprinimas
Analitikai pažymi, kad šis sprendimas yra dar vienas žingsnis į visišką Rusijos informacinę izoliaciją. Pastaraisiais metais šalyje nuosekliai griežtinama interneto kontrolė – blokuojamos užsienio naujienų svetainės, ribojama VPN prieiga, o socialiniai tinklai, kurie nepavaldūs valdžiai, skelbiami užsienio agentais.
Ekspertų teigimu, šis naujas apribojimas rodo norą uždaryti gyventojus informaciniame burbule, kuriame jie matys tik valdžios patvirtintą turinį. Tai leidžia režimui efektyviau kontroliuoti viešąją nuomonę, ypač karo Ukrainoje kontekste.
Gyventojai lieka be komunikacijos ir paslaugų
Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi nepasitenkinimu. Daugelis rašo, kad negali prisijungti prie bankų programėlių, atlikti mokėjimų, naudotis elektroniniais dokumentais ar net susisiekti su artimaisiais kituose miestuose. Kai kur neveikia net valstybinės paslaugos, priklausančios nuo interneto prieigos.
„Mūsų kvartalas be ryšio jau kelias dienas. Neveikia mobilusis internetas, o fiksuoto ryšio neturime. Negalime atlikti mokėjimų, naudotis navigacija ar net pasiekti darbo el. pašto“, – rašo vienas Uljanovsko gyventojas vietos forume.
Nežinia, ar ribojimai plėsis
Kol kas neaišku, kiek regionų bus paveikta šių apribojimų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad jie bus taikomi visose vietovėse, kur yra kariniai aerodromai, sandėliai ar gynybos pramonės objektai. Kiti ekspertai mano, kad valdžia galimai bandys testuoti šią sistemą keliais etapais, prieš ją išplėsdama visos šalies mastu.
Nors oficialiai teigiama, kad šios priemonės skirtos nacionaliniam saugumui, kritikai įsitikinę, jog tai – dar vienas bandymas užgniaužti informacijos sklaidą ir apsunkinti nepriklausomos žiniasklaidos veiklą.
