Jei Europa nori greitai perdislokuoti amuniciją ir degalus per pavojingus ruožus, kur veikia priešo artilerija ir dronai, žmonės kabinose turi dingti, o sprendimų priėmimą perimti algoritmai. Kam rizikuoti tiek brangia technika, tiek kvalifikuotu personalu?
Ispanijos bendrovė „Sener Aerospace & Defence“ pademonstravo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti būdą, kaip kariuomenė vykdo operacijas pavojingose zonose. Kalbame apie autonominį konvojų, galintį savarankiškai gabenti atsargas per kovos lauką, neįtraukiant karių ir nerizikuojant jų gyvybe.
Šis projektas – tai COMMANDS konsorciumo darbo vaisius, remiamas Europos gynybos fondo. Jo demonstracija parodė, kad saugus logistikos transportas, reikalaujantis minimalios žmogaus įsikišimo, tampa realybe net esant itin dinamiškoms karo sąlygoms.
Autonominis konvojus jau išriedėjo į Europą
Sistemos, neseniai pademonstruotos Sevilijoje, pagrindas yra „Naviground“ platforma, kurią sukūrė „Sener“. Ji buvo integruota su Indra kovos valdymo sistema, o visa tai veikė „GDELS ASCOD“ ir „IVECO Defence Vehicles“ transporto priemonėse.
Tai leidžia kariniams automobiliams veikti dviejose autonominėse režimuose: sekimo (angl. follow-me) ir visiškai savarankiško transportavimo misijų vykdymo.
Per demonstraciją daug dėmesio buvo skiriama sistemos suderinamumui su kitais NATO pajėgų sprendimais. Naudojami tokie standartai kaip GVA 10 ir STANAG 4609, todėl autonominiai konvojai gali sklandžiai komunikuoti su sąjungininkų sistemomis.
Toks tarpusavio ryšys yra būtinas, jei operacijoje dalyvauja skirtingų šalių pajėgos, tik taip įmanoma užtikrinti efektyvų, koordinuotą veikimą tarp autonominių ir įgulos valdomų platformų.
Europos karinės autonomijos ambicijos
Projektas COMMANDS neapsiriboja tik technologiniu eksperimentu – tai atsakas į realius šiuolaikinių kariuomenių poreikius. Pagrindinis jo tikslas yra suteikti Europos ginkluotosioms pajėgoms galimybę vykdyti logistikos misijas teritorijose, kuriose dėl didelio pavojaus žmonių gyvybėms tokios operacijos nebūtų įmanomos.
Kariniai logistiniai konvojai dažnai yra labiausiai pažeidžiama tiekimo grandinės dalis, jie nuolat susiduria su pasalomis, improvizuotais sprogmenimis ar artilerijos apšaudymais. Todėl autonominiai sprendimai gali reikšmingai sumažinti nuostolių riziką.
Tačiau Sevilijos demonstracija yra tik kelio pradžia. Šiuo metu sistema pasiekusi vadinamąjį „pradinį operacinį pajėgumą“, tai reiškia, jog ji pasirengusi bandymams realiomis sąlygomis, tačiau prieš tapdama visavertiškai naudojama, dar turi būti tobulinama.
Vienas iš svarbiausių etapų – tikrinti jos veikimą skirtingomis oro sąlygomis, sudėtingame reljefe ir situacijose, kur reikia greito bei savarankiško sprendimų priėmimo.
Europos požiūris į karinių autonominių technologijų vystymą išsiskiria iš kitų pasaulio regionų. Čia daug dėmesio skiriama tarptautinei partnerystei, sistemų suderinamumui ir siekiui sumažinti priklausomybę nuo technologijų, kurių kilmė – už Europos ribų.
Tai ypač svarbu Rytų NATO flango saugumui, kur svarbiausias tampa greitas pajėgų perkėlimas ir logistika.
Nors iki pilno įgyvendinimo dar toli, aišku viena, kad Europa įsitraukė į technologinį ginklavimosi lenktynių maratoną ir tikrai neketina atsilikti.
