Kinijos greitosios mados milžinės „Shein“ pirmoji fizinė parduotuvė Prancūzijoje, atidaryta Paryžiaus centre, tapo ne komerciniu triumfu, o visuomenės nepasitenkinimo objektu. Vos tik atidarymo dieną durys buvo atvertos lankytojams, jas pasitiko protestuotojų būriai, kritikų pareiškimai ir aiški Prancūzijos valdžios pozicija – pradėtas oficialus tyrimas dėl įmonės veiklos.
Nors „Shein“ ilgus metus veikė tik internetu ir pritraukė milijonus pirkėjų visame pasaulyje, fizinės parduotuvės atidarymas Prancūzijos sostinėje turėjo būti simbolinis žingsnis, parodantis verslo plėtrą Europoje. Tačiau vietoj iškilmingo pristatymo – vieša kritika, protestai prie įėjimo ir politikų pasisakymai apie būtinybę riboti šios įmonės veiklą.
Protestuotojai kritikavo tiek gamybos sąlygas, tiek ekologines pasekmes, tiek socialinę žalą, kurią sukelia tokio tipo verslo modeliai. Vyriausybė netruko sureaguoti: paskelbta apie artimiausiu metu pradėsiančius veikti patikrinimus, o kai kurie pareigūnai atvirai pasisakė apie būtinybę „užveržti varžtus“.
Protestai prie durų – žinutė ne tik „Shein“, bet ir valdžiai
Atidarymo dieną, kai socialiniuose tinkluose sklandė reklaminiai vaizdai apie naująją „Shein“ lokaciją Paryžiaus centre, prie parduotuvės susirinko aktyvistai, kurie laikė plakatus su užrašais „Uždarom Shein“ ir „Greita mada naikina planetą“. Protestą organizavo įvairios aplinkosauginės, darbo teisių ir žmogaus teisių gynimo organizacijos.
Pasak jų, „Shein“ verslo modelis pagrįstas dideliu kiekiu pigių, trumpalaikių drabužių, kurių gamyba reikalauja daug išteklių, o darbo sąlygos siuvyklose, ypač Kinijoje, ne kartą buvo kvestionuojamos. Taip pat išsakytas nerimas dėl to, kad tokie verslai skatina perteklinį vartojimą, žaloja mažus vietinius verslus ir prisideda prie klimato kaitos.
Vienas protesto dalyvių, pasisakęs vietinei žiniasklaidai, pabrėžė, kad „tai ne tik apie drabužius – tai apie tai, ką mes kaip visuomenė laikome priimtinu. Mums nepriimtina, kad milijardai eurų pelno būtų generuojami iš prasto darbo užmokesčio, prastų darbo sąlygų ir ekologinės krizės sąskaita.“
Prancūzijos valdžia: bus patikrinimai, priemonės ir galimi ribojimai
Prancūzijos ekologijos ministerija jau paskelbė apie artimiausiu metu vyksiančius patikrinimus, susijusius su „Shein“ veikla šalyje. Bus tiriama tiek tiekimo grandinė, tiek produktų kokybė, tiek poveikis aplinkai. Ministrė pabrėžė, kad „Prancūzija negali tapti vieta, kur be atsakomybės veikia greitosios mados gigantai.“
Taip pat svarstoma galimybė taikyti papildomus mokesčius itin pigiems tekstilės gaminiams, kurie importuojami iš trečiųjų šalių be aiškiai apibrėžtų socialinių ir aplinkosauginių standartų. Pasak politikų, būtina apsaugoti tiek aplinką, tiek vietinį verslą.
Šie planai atitinka platesnį Europos Sąjungos siekį mažinti perteklinę tekstilės gamybą, skatinti tvarumą ir priversti gamintojus prisiimti atsakomybę už produktų gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki atliekų tvarkymo.
„Shein“ gynybinė pozicija: mes laikomės teisės aktų
Pati bendrovė „Shein“ į protestus ir kritiką reagavo išplatindama trumpą pareiškimą, kuriame teigiama, jog jie veikia laikydamiesi visų galiojančių Europos teisės aktų. Įmonė taip pat nurodė, kad yra įsipareigojusi laikytis socialinių ir aplinkosauginių standartų, bendradarbiauja su nepriklausomais auditais ir siekia tobulinti savo veiklos procesus.
Tačiau šie paaiškinimai protestuotojų ir kai kurių institucijų neįtikina. Remiantis tyrimų duomenimis, „Shein“ veiklos mastas – tūkstančiai naujų prekių kiekvieną dieną, itin trumpi gamybos ciklai ir žema kaina – išlieka pagrindiniu kritikos objektu, nes esą neįmanoma laikytis tvarumo principų tokiu tempu.
Ką rodo ši situacija – platesnis kontekstas
„Shein“ atvejis Prancūzijoje atskleidžia gilėjančią takoskyrą tarp masinio vartojimo ir augančio visuomenės reikalavimo atsakomybės. Tai, kas prieš penkerius metus atrodė kaip sėkmingas e. komercijos pavyzdys, šiandien vis dažniau tampa diskusijų objektu dėl etikos, poveikio klimatui ir globalios nelygybės.
Prancūzija ne pirma šalis, kur „Shein“ susiduria su kritika. Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip pat buvo pasisakymų apie būtinybę peržiūrėti greitosios mados reguliavimą. O tai reiškia, kad Paryžiaus protestai – ne pavienis atvejis, o ženklas, jog vartotojų ir politikų požiūris kinta.
Nors „Shein“ fizinės parduotuvės atidarymas planuotas kaip komercinis žingsnis link artimesnio ryšio su Europos klientu, rezultatas kol kas – viešas spaudimas, griežtėjantis reguliavimas ir visuomenės nepasitenkinimas. Kaip šis modelis išsilaikys ilgainiui – priklausys ne tik nuo pelno, bet ir nuo to, ar įmonė pasiruošusi realiems pokyčiams.
Įdomiausia tai, kad apie „Shein“ planus atidaryti fizinę parduotuvę Paryžiuje buvo žinoma jau gerokai iš anksto – tai nebuvo slapta ar staiga atsiradusi iniciatyva. Informacija apie pasirinktą vietą, numatomą datą ir reklaminės kampanijos buvo viešai prieinamos, o socialiniuose tinkluose tai plačiai aptarinėta dar iki atidarymo.
Nepaisant to, Prancūzijos valdžia į viską sureagavo tik tada, kai parduotuvė jau veikė ir kilo protestai – staiga pasigirdo pareiškimai „reikia patikrinti“, „taip negalima“, „ištirsime“. Tai sukėlė pagrįstą klausimą – ar tikrai niekas anksčiau nepastebėjo, ar tiesiog patogu reaguoti tada, kai situacija tampa viešu skandalu?
