Siekdama paspartinti renovacijos procesus ir užtikrinti jų kokybę, Lietuva nuolat ieško naujų sprendimų bei diegia inovacijas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama pažangioms statybų technologijoms, leidžiančioms spartinti darbus ir mažinti gyventojų nepatogumus namo renovavimo procese.
Taip pat plečiamos valstybės paramos galimybės bei tobulinami projektų administravimo procesai, kad renovacija taptų patrauklesnė tiek gyventojams, tiek rangovams. Visa tai prisideda prie efektyvesnio daugiabučių modernizavimo ir didesnio energinio efektyvumo siekio.
Šiemet Vilniaus Kalvarijų gatvėje įgyvendintas naujas renovacijos projektas parodė, kaip glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir iš esmės pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Atnaujintame daugiabutyje sumontavus inovatyvią apšiltinimo sistemą, šilumos nuostoliai per pastato sienas sumažėjo daugiau nei aštuonis kartus, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atlikti tyrimai.
Renovuoto daugiabučio gyventojai taip pat teigiamai vertina įvykusius pokyčius. Vienas iš pagrindinių privalumų, kuriuos pabrėžia gyventojas Kęstutis – pagerėjusi garso izoliacija. Anksčiau jų bute girdėdavosi triukšmas, kuris kėlė diskomfortą, tačiau po renovacijos tapo gerokai tyliau ir ramiau. Taip pat gyventojai džiaugiasi estetiniais namo pokyčiais – senos statybos daugiabutis atrodo modernesnis ir patrauklesnis.
Nors viena kampinė siena gyventojui anksčiau keldavo rūpesčių dėl pastovių trūkinėjimų, po renovacijos situacija pagerėjo ir plyšiai dingo. Vienas pagrindinių renovacijos tikslų – mažesnės sąskaitos už šildymą. Renovuoto namo šilumos izoliacija pastebimai padidėjo – gyventojai jau pajautė ir pirmąsias mažesnes šildymo sąskaitas. Visas renovacijos procesas truko apie metus, buvo sklandus ir nekėlė didelių nepatogumų namo gyventojams.
„Mūsų bute triukšmas visada erzino, dabar – tyliau ir ramiau. Senos statybos daugiabutis atrodo labai gražiai, o pati izoliacija pastebimai pagerėjo ir jau dabar matome mažesnes sąskaitas už šildymą. Visa renovacija truko apie metus, bet viskas vyko tvarkingai, be didelių rūpesčių. Esame tikrai patenkinti – tiek darbuotojais, kurie atliko renovaciją ir laikėsi terminų tiek ir galutiniu rezultatu.“
KTU tyrimas: renovacijos poveikis – pagrįstas moksliniais duomenimis
KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkai atliko termovizinius tyrimus, kurie patvirtino šios fasadinės sistemos veiksmingumą. Skaičiai kalba patys už save: šilumos perdavimas per pastato sienas po renovacijos sumažėjo daugiau nei aštuonis kartus, palyginti su ankstesne pastato būkle.
Tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir didesnį komfortą, prailgintą pastato eksploatacijos laikotarpį, mažesnį CO₂ pėdsaką ir realų indėlį į šalies energetinio efektyvumo tikslus.
Naudota sistema – pažangi, efektyvi ir tvari
Renovacijos metu buvo sumontuota ventiliuojamo fasado sistema su Rockwool Ventirock Plus dvitankėmis akmens vatos plokštėmis. Ši sistema: užtikrina vientisą ir sandarią termoizoliaciją be plyšių, pašalina kondensacijos riziką, pasižymi puikia garso izoliacija, leidžia greičiau vykdyti darbus net ir šaltuoju metų laiku, nereikalauja sudėtingo sienų paruošimo.
Ši technologija ne tik tinka Lietuvos klimatui, bet ir atitinka aukščiausius energinio efektyvumo ir saugumo standartus. Naujoji technologija buvo sukurta bendradarbiaujant įmonėms UAB „Modernaus Būsto Projektai“ bei UAB “Rockwool” ir patvirtinta KTU mokslininkų atliktais tyrimais. Pasak įmonės „Rockwool“ techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, tai puikus pavyzdys, kaip sinergija tarp mokslo ir verslo gali sukurti pridėtinę vertę visuomenei.
„KTU tyrimas tik dar kartą patvirtino tai, ką gyventojai jau pajuto – kad renovacija iš tiesų pagerino jų kasdienybę. Nors mokslinis vertinimas buvo atliktas jau po projekto įgyvendinimo, jis aiškiai parodė, kad tokie sprendimai prisideda prie energijos taupymo, saugumo ir gyvenimo kokybės. Tai įrodo, kad net ir po fakto atlikti tyrimai gali tapti vertingu pagrindu ateities sprendimams. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra esminis veiksnys kuriant tvarią ir pažangią aplinką gyventojams.“, – sako dr. A. Buska.
Šiandien Lietuvoje renovuota daugiau nei 4 100 daugiabučių, tačiau dar tūkstančiai jų laukia atnaujinimo. Ekspertai pabrėžia, kad Vilniuje Kalvarijų gatvėje esantis naujai renovuotas daugiabutis yra puikus pavyzdys, kaip moksliškai pagrįstos inovacijos gali tapti realiu įrankiu sprendžiant energetinio efektyvumo, komforto ir tvarumo iššūkius.
