Pastaruoju metu Europos saugumas vis dažniau siejamas su besivystančia bepiločių orlaivių technologija. Dronai, iš pradžių naudoti tik stebėjimui ar rekreacijai, dabar tampa realiu kariniu pavojumi. Atsižvelgdama į tai, Lenkija nusprendė nelaukti Europos Sąjungos bendrų sprendimų ir pradėti kurti savo nacionalinę dronų sieną.
Šį planą atskleidė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, kuris pareiškė, kad šalis artimiausiais mėnesiais pradės investuoti į priešdronines technologijas – jų aptikimą, trikdymą ir neutralizavimą. Lenkija imsis konkrečių veiksmų be jokių atidėliojimų, siekdama užtikrinti oro erdvės saugumą prie savo rytinių sienų su Rusija, Baltarusija ir Ukraina.
Šis sprendimas žymi svarbų lūžį saugumo politikoje – nebelaukiama bendrų ES veiksmų, o veikiama savarankiškai. Lenkija ne tik pradeda įgyvendinti savo projektą, bet ir siekia, kad bent pusė susijusių sutarčių atitektų nacionalinėms įmonėms. Tai rodo, jog saugumo stiprinimas derinamas su vidaus ekonomikos skatinimu.
Trys mėnesiai iki pirmųjų rezultatų
Pasak Tomczyko, pirmieji dronų neutralizavimo pajėgumai turėtų būti paruošti jau per tris mėnesius. Visa sistema planuojama užbaigti per artimiausius dvejus metus. Kol ES tik ruošiasi įgyvendinti dronų sienos koncepciją, Lenkija imasi veiksmų iš karto.
Svarbu pabrėžti, kad šis projektas bus finansuojamas iš daugiamilijardinės ES saugumo programos SAFE, kuri skirta gynybos projektų finansavimui per paskolas. Lenkijai jau paskirta daugiau kaip 40 mlrd. eurų iš šios programos. Tai reiškia, kad nors veiksmai yra nacionaliniai, finansavimas išlieka tarptautinis.
Viceministras pabrėžė, kad norima kuo daugiau investicijų nukreipti į Lenkijos bendroves. Tai turėtų paskatinti vietos technologijų sektorių ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio gamintojų.
Lenkija nelaukia Briuselio
Tomczykas aiškiai pasakė: „Mes pritariame bendram ES oro gynybos stiprinimui, bet pirmenybę teikiame nacionaliniams projektams.“ Tai reiškia, kad Lenkija nesiruošia priklausyti nuo lėto bendrų sprendimų priėmimo ES struktūrose. Ji pasiruošusi priimti išorinius sprendimus ir pasiūlymus, tačiau nesustos, jei bendri veiksmai užtruks.
Rugsėjį NATO buvo priversta skubiai pakelti F-35 naikintuvus, kad perimtų masiškai Lenkijos oro erdvę pažeidusius Rusijos dronus. Mažiausiai 20 bepiločių orlaivių kirto sieną, o kai kurie nuskrido šimtus kilometrų į šalies gilumą.
Incidentas parodė esamas oro gynybos spragas ir atskleidė, kad kova su pigiais dronais pasitelkiant brangius naikintuvus yra ekonomiškai neefektyvi ir sunkiai palaikoma ilgą laiką.
Šis įvykis tik sustiprino Lenkijos ryžtą kurti alternatyvias, tikslingas sistemas, galinčias realiai apsaugoti šalies oro erdvę nuo naujos kartos grėsmių.
ES žada pagalbą, bet Lenkija veiksmų neapleidžia
Nors Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen yra pažadėjusi dronų sienos projektą įtraukti į ES prioritetus, kol kas jo įgyvendinimas vilkinamas.
Todėl Lenkija aiškiai signalizuoja, kad nelauks – bet tuo pačiu yra pasiruošusi priimti bet kokią papildomą paramą, jei tik tokia atsirastų. „Jei bus prieinami išoriniai įrankiai, mes jais pasinaudosime maksimaliai,“ – pabrėžė Tomczykas.
Dronai tampa prioritetu visose sferose
Gynybos ministerija dar liepą paskelbė apie planus iki 2025 metų pabaigos skirti apie 50 milijonų eurų koviniams ir treniruočių dronams. Šios lėšos bus panaudotos greitam įsigijimui, kad Lenkija galėtų išbandyti ir įvertinti įvairius sprendimus.
„Rusų ir ukrainiečių naudojama bepiločių ginklų taktika rodo, kad pajėgumų stiprinimas šioje srityje turi būti prioritetas visur – ore, sausumoje ir jūroje,“ – sakė viceministras.
Tai reiškia, kad dronai nebėra tik karinės įrangos papildymas – jie tampa centriniu strateginiu elementu tiek puolimui, tiek gynybai. Lenkijos pavyzdys rodo, kaip valstybės greitai prisitaiko prie naujų technologinių iššūkių, kai tradicinės sistemos nebesugeba apsaugoti nuo mažų, bet pavojingų priešininko įrenginių.
