Australijos vakarinėje pakrantėje atrastas radinys sujaudino tiek istorikus, tiek gyventojus. Ant Wharton Beach paplūdimio išmesta butelis, kurio viduje buvo du laiškai, parašyti daugiau nei prieš šimtmetį.
Juos parašė australų kariai, išvykstantys į Pirmojo pasaulinio karo frontą. Nors laikas sunaikino daugybę pėdsakų iš tos epochos, šis mažas stiklinis indas išsaugojo neįtikėtiną žmonių istoriją. Butelį aptiko Brownų šeima, kuri kaip įprasta išėjo į paplūdimį rinkti šiukšlių.
Tarp smėlio ir kriauklių jie pastebėjo senovinį „Schweppes“ butelį, kuris, kaip paaiškėjo, slepia brangų praeities liudijimą. Viduje buvo du gerai išsilaikę laiškai, parašyti pieštuku, kurių tekstas išliko įskaitomas net po daugiau nei šimto metų.
Paaiškėjo, kad žinutes 1916 metų rugpjūčio penkioliktąją parašė du Australijos pėstininkai, tai eilinis Malcolmas Neville ir eilinis Williamas Harley. Jų žodžiai tapo gyvu tiltu tarp praeities ir dabarties, primindami apie jaunuolius, išvykusius į karą su viltimi ir drąsa.
Laiškai iš karo laivo, tai emocijos ir tęsinys po šimtmečio
Remiantis „BBC“ duomenimis, abu vyrai išplaukė transportiniu laivu „HMAT A70 Ballarat“, kuris rugpjūčio dvyliktąją paliko Adelaidę. Jų tikslas buvo pasiekti Prancūzijos frontą ir prisijungti prie 48-ojo Australijos pėstininkų bataliono.
Malcolmas Neville rašė laišką savo motinai Robertinai, džiaugdamasis gera nuotaika ir maistu laive. Tuo tarpu Williamas Harley, netekęs motinos dar prieš karą, kreipėsi į būsimąjį butelio radėją, linkėdamas jam geros kloties.
Deja, jų likimai susiklostė skirtingai. M. Neville žuvo po kelių mėnesių mūšio lauke, būdamas vos 28-erių, o W. Harley išgyveno karą, nors du kartus buvo sužeistas. Vėliau jis mirė 1934 metais, tikėtina, nuo dujų poveikio, kurių karo metu naudojo vokiečių kariuomenė.
Butelio kelionė per šimtmetį
Mokslininkai spėja, kad butelis buvo išmestas kažkur Australijos įlankoje ir netrukus išmestas į krantą, kur šimtą metų išgulėjo po smėliu. Jo puiki būklė rodo, kad didžiąją laiko dalį jis buvo apsaugotas nuo jūros poveikio. Tai daro radinį dar įspūdingesnį, tai tarsi laikas būtų jį saugojęs, laukdamas, kol bus atrastas.
Deb Brown, atradusi butelį, nusprendė surasti karių šeimas. Pasitelkusi internetą ir archyvinius duomenis, ji rado jų palikuonis. Malcolmo Neville proanūkis Herbie sakė, kad šis radinys suvienijo visą šeimą ir suteikė jiems emocinį ryšį su praeitimi. W. Harley anūkė Ann Turner pripažino, kad tai jausmas, tarsi senelis būtų ištiesęs ranką iš ano pasaulio.
Laiko kapsulė, kuri išsaugojo žmoniškumą
Butelis išliko beveik nepažeistas, tai nei jūros druskos, nei įtrūkimų, tik nedideli pėdsakai, primenantys jo kelionę. D. Brown prisipažino, kad radinys paliko neišdildomą įspūdį. Tai ne šiaip istorinė relikvija, bet tikras prisilietimas prie žmonių, kurie prieš šimtmetį išplaukė į nežinią.
Šis netikėtas atradimas primena, jog net mažiausias daiktas gali išsaugoti milžinišką emocinį krūvį. Laiškai, išgulėję šimtmetį smėlyje, tapo tyliais liudininkais apie drąsą, jaunystę ir ilgesį, o butelis, perlaikęs visus išbandymus, sujungė praeitį su dabartimi taip, kaip to negalėtų padaryti jokia istorijos knyga.

