Kas sugalvojo posakį „nieko nėra amžino šitame amžiname pasaulyje“ nebuvo susidūręs su internetu. Tad ką daryti, kad po mirties skaitmeniniai mūsų ir artimųjų dvyniai neįstrigtų internete, jų nuotraukų galerijos nepražūtų, atmintis būtų deramai pagerbta, o elektroninio pašto ir socialinės paskyros netaptų sukčių įrankiu. Žodžiu, kaip nunešus žvakutę ant žmogaus kapo, ir virtualiame pasaulyje uždegti žvakutę, o ne gesinti gaisrus?
Atrodytų – patariame kažką visiškai priešingo nei visada. Tačiau taip jau yra – patogiausiai ir greičiausiai sutvarkysite skaitmeninį mirusiojo artimo žmogaus pėdsaką internete, nutrauksime elektroninių laiškų srautus ir prenumeratas, atsisiųsime nuotraukas ir dokumentus iš debesies, ištrinsite ar įšaldysite jo socialinių tinklų paskyras, turėdami reikiamus prisijungimo duomenis.
Tam būtina žinoti bent kaip prisijungti prie svarbiausių – „Gmail“ (t. y. „Google“ paskyros), „Apple ID“, „Microsoft“, „Yahoo“ elektroninio pašto ir jo naudotų socialinių tinklų – paskyrų. Dažnai būtinas ir mirusiojo telefonas su tuo pačiu numeriu, bei jo atrakinimo PIN kodas (jei įjungta dviejų žingsnių autentifikacija). Ir sužinoti juos reikia iš žmogaus, kol jis dar gyvas. O kadangi niekur nedingo nei sauga, nei poreikis niekam neišduoti savo slaptažodžių, tai – delikatus klausimas.
Paprasčiausia, kai artimasis tuos duomenis jau turi, nes pats ir padėjo sukurti visas paskyras. Šiuo atveju viskas aišku, toliau skaityti nereikia, tik neužmirškite viską kažkur saugiai užsirašyti, nes patirtis rodo, kad tie, kam slaptažodžius sukūrei, jų net paklausti neprisimins. Bet sensta ir tie, kurie jau patys susikūrė paskyras, puikiai moka jas valdyti, slaptažodžių niekam nedalina, o ir mirštama juk ne tik nuo senatvės.
Tad kitas variantas – žmogus turi kažkaip pats perduoti savo prisijungimo duomenis artimiesiems. Jei dėl to neramu, galima paprašyti savo slaptažodžius surašyti faile ir tik pasakyti kur prireikus bus galima jį rasti (telefone, kompiutery, debesy). Arba ant lapo ir, vėlgi, padėti ten, kur ras po mirties. Dar saugiau, visus paskyrų ir kitus svarbius duomenis palikti uždarame voke notarui kartu su testamentu – kažkodėl pas mus nepopuliaru, bet tokia paslauga yra.
Jei artimasis mirė taip ir nepalikęs prisijungimo duomenų, galima pamėginti juos aptikti jam priklausiusiame kompiuteryje ar telefone – tam, tiesa, irgi reikės ekrano atrakinimo PIN kodo. Dažnai prisijungimo prie svetainių duomenys būna išsaugoti naršyklėje, kiti naudoja slaptažodžių valdymo programas, tokiu atveju pakaks žinoti, kaip prisijungti prie tokios.
Visais atvejais, neužmirškite, kad kol yra vilties prisijungti prie mirusiojo paskyrų ir taip jas suvaldyti, negalima atjungti jo telefono numerio, nes dažnai prisijungimo patvirtinimai siunčiamas SMS žinute. Dėl tos pačios priežasties, niekada niekam neperduokite mirusiojo žmogaus telefono su visa SIM kortele jo visiškai neištrynę (tam reikia nustatymuose pasirinkti „atkurti gamyklinius parametrus“), nes taip galite perduoti ir prisijungimą prie visų jo paskyrų.
2. Jei prisijungimo duomenų nežinai
Nenusivilkite jei taip ir nepavyko sužinoti jokių mirusiojo slaptažodžių – darbo bus kiek daugiau, tačiau daugelis socialinių tinklų ir kitų svarbių paskyrų turi procedūras, kaip padėti likviduoti ar paversti memorialais mirusiųjų paskyras. Tik patarimas imantis šio darbo šalia turėti kažką gerai mokantį anglų kalbą, nes jos tikrai prireiks.
Svarbiausios paskyros
Pradėkime nuo svarbiausių, tų, kur dažnai saugomi ir visi kiti slaptažodžiai, laiškai, nuotraukos – „Apple“ ir „Google“. Čia viskas sutvarkyta tikrai puikiai, abi leidžia net pačiam vartotojui iš anksto pasirūpinti, kas paveldės jų turinį.
„Google“ („Gmail“, „Youtube“ ir t.t.). Čia įdiegta „Neaktyvios paskyros valdymo“ funkcija, kuri leidžia paties nustatyti, kas su paskyra atsitiks po savininko mirties – po kiek laiko neaktyvumo paskyra išsitrins, kam ir kokius duomenis leisite atsisiųsti ir t.t. Viską nustatyti galite čia: https://myaccount.google.com/inactive . Labai rekomenduoju tuo pasidomėti – tikrai patogu, galima numatyti iki 10 paveldėtojų ir net pasirinkti, kas prie ko galės prieiti. Na, o jei žmogus mirė tuo nepasinaudojęs, pateikti užklausą dėl mirusiojo paskyros galima čia: https://support.google.com/accounts/troubleshooter/6357590
„Apple ID“. „Apple“ taip pat leidžia pasirinkti savo paskyros paveldėtoją – nustatymuose skyriuje „Sign-in & Security“ jį galima įrašyti pasirinkus „Legacy Contact“. Tai gali būti bet koks jūsų pasirinktas žmogus, jis turės specialų raktą ir po savininko mirties gaus prieiga prie dalies duomenų – nuotraukų, žinučių, failų, atsarginių kopijų ir t.t. Tiesa, mirusiojo pirktų kinų, knygų, muzikos nepaveldės ir išsaugotų slaptažodžių nematys. Jei toks kontaktas nebuvo sukurtas, galimybių lieka mažiau. Galima prašyti ištrinti mirusiojo paskyra (tam reikia turėti savo „Apple ID“). Daugiau apie tai rasite anglų kalba čia: https://support.apple.com/en-us/102431
Kiek mažiau svarbi, tačiau vis tiek teikianti debesies, elektroninių laiškų valdymo, prenumeratos paslaugas „Microsoft“ („OneDrive“, „Outlook“ ir t.t.) iš esmės tiesiai šviesiai siūlo iš anksto sužinoti žmogaus prisijungimo duomenis, kitaip bus sudėtinga. Po dviejų metų neveiklumo paskyros bus uždarytos automatiškai, o jei reikia prieigos – teks pavargti. Daugiau apie tai rasite čia: https://support.microsoft.com/lt-lt/account-billing/prieiga-prie-outlook-com-onedrive-ir-kit%C5%B3-microsoft-paslaug%C5%B3-kai-kas-nors-mir%C4%97-ebbd2860-917e-4b39-9913-212362da6b2f?ui=
„Yahoo“. Jei buvo naudotasi šiuo elektroninio pašto tiekėju ir jums nėra žinomi prisijungimo duomenis, bus tikrai sunku. Įmanoma reikalauti ir paskyros uždarymo, ir duomenų perdavimo, bet tam reikės JAV išduoto mirties liudijimo ir net JAV teismo sprendimo. Tiesa, dėl kai ko galima ir susitarti, bet daugiau apie tai rasite čia: https://help.yahoo.com/kb/SLN2021.html
Socialiniai tinklai
Ką galima padaryti sumirusiojo socialinių tinklų paskyromis ir kur dėl to reikia kreiptis, daugelis ir taip žinote, bet pasikartoti verta.
„Facebook“. Pasirinkę „Pagalba“, ten – „Pagalbos centre“, tolau – „Jūsų paskyros tvarkymas“ ir rasite „Managing a Deceased Person‘s Account“. Čia yra paaiškinimas, kaip galima paversti mirusiojo paskyrą pagerbimo paskyra – virtualia vieta, kur galima jį prisiminti – arba ją visai likviduoti. Tam prireiks dokumento įrodančio, kad žmogus miręs ir, kad jūs galite vykdyti jo valią. Nesudėtinga, tiesa, kai kurios dalys yra tik anglų kalba, o prisijungimo slaptažodžių čia jums neduos jokiu atveju. Panašiai tvarkomos ir kitos META paskyros – „Instagram“, „WhatsApp“ ir t.t.
X (buvęs „Twitter“). Svetainėje www.help.x.com pasirenkame „Rules and policies“, ten žemiau susirandame nuorodą „How to contact X about a deceased family member‘s account“ ir pamatysime straipsnį apie tai, ką tokiu atveju daryti. Pirmoji paspaudžiama nuoroda jame vedą į anketą, kurią užpildžius pradedama paskyros šalinimo procedūra. Sukurti atminties paskyros čia negalima.
„LinkedIn“. Taip pat suteikia variantą uždaryti mirusiojo paskyrą, o jei nori šeimos nariai gali ją paversti memorialu. Prašymo formą, bei kokių dokumentų tam reikia rasite čia: www.linkedin.com/help/linkedin/ask/ts-rmdmlp
„TikTok“. Jei turite mirusiojo telefoną ir prisijungimą, jo paskyrą galima ištrinti tiesiog programėlėje. Jei to nėra, galima kreiptis dėl mirusiojo paskyros ištrynimo ar pavertimo memorialine. Tam reikės užpildyt prašymo anketą, pasirenkant reikiamus nustatymus. Anketą rasite čia: https://www.tiktok.com/legal/report/feedback
Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau ir kitur principas panašus. Gal ir nejauki pareiga kažką tokio daryti neseniai mirusio žmogaus vardu, kita vertus tai ir galimybė dar kartą pakeliauti po jo gyvenimą, pagerbti atmintį.
3. Ką dar verta žinoti
Uždarę ar pavertę memorialais paskyras socialiniuose tinkluose atlikome didelį darbą, tačiau skaitmeninis žmogaus pėdsakas tuo neapsiriboja. Ką verta žinoti dar?
Nereikia nerimauti dėl interneto parduotuvių paskyrų ar prenumeratų („Netflix“, „Amazon Premium“, „Disney“ ir t.t.). Oficialiai pripažinus žmogų mirusiu jo banko sąskaitos automatiškai įšaldomos, o kortelės nustoja veikti, tad visos prenumeratos nutrūks, tiesiog dėl to, kad negalės nuskaičiuoti nario mokesčio. Aišku, jei norite, visada galite kreiptis į tų kompanijų klientų aptarnavimo tarnybas ir ten padės likviduoti paskyrą. Dažniausiai tam prireiks įrodyti, kad žmogus tikrai mirė ir kad jūs galite prašyti už jį.
Mirusiojo žmogaus mobiliojo telefono sutartį galima nesudėtingai nutraukti, net jei nesibaigė įsipareigojimų terminas. Tačiau kabelinės televizijos ir namų interneto tiekėjai, motyvuodami, kad ši paslauga yra namams, t.y. visiems, kurie ten gyvena, o ne vienam žmogui, nutraukiant mirusiojo sutartį gali prašyti susimokėti už suteiktas nuolaidas.
Ir, galiausiai, dar kartą. Jokie socialiniai tinklai, „Google“, „Apple“ ar „Microsoft“ neskambina ir neprašo telefonu pasakyti slaptažodžių, duoti banko kortelės numerius, susimokėti kažkokiu adresu ir t.t. „nes kilo sunkumų su mirusiojo artimojo paskyra“. Nesvarbu, koks pretekstas, sulaukus bet kokio duomenų prašymo telefonu – iš banko, pareigūnų, ar „Google“ – geriausia pasakyti, kad patys jiems perskambinsite oficialiu telefonu ir padėti ragelį.
Štai tiek darbų, kad mūsų mirusieji galėtų ilsėtis ramybėje dar ramiau.
