Kasdien sekamas žingsnių skaičius tapo populiariu fizinio aktyvumo rodikliu, tačiau nauji tyrimai rodo, kad vien tik šis skaičius neparodo visos tiesos. Mokslininkai išanalizavo daugiau nei trisdešimt tūkstančių Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis ir nustatė, jog svarbu ne tik kiek vaikštome, bet ir kaip tai darome.
Paaiškėjo, kad tie, kurie savo dienos žingsnius sukaupdavo per ilgesnius pasivaikščiojimus, turėjo mažesnę mirties ar širdies ligų riziką nei tie, kurie vaikščiojo trumpais etapais. Tyrime dalyvavo 40 – 79 metų asmenys, neturintys širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio, bei paprastai nueinantys mažiau nei aštuonis tūkstančius žingsnių per dieną.
Savaitę jie dėvėjo aktyvumo sekiklius, o gauti duomenys parodė aiškų skirtumą tarp skirtingų vaikščiojimo įpročių. Tie, kurie dažniausiai eidavo bent 10 – 15 minučių trukmės atkarpomis, turėjo vos apie keturis procentus tikimybės patirti širdies smūgį ar insultą per artimiausią dešimtmetį. Tuo metu dalyviai, vaikščioję trumpiau nei penkias minutes vienu kartu, turėjo net devyniais procentais didesnę tokių įvykių riziką.
Ilgesni pasivaikščiojimai, tai didesnė nauda širdžiai
Tyrėjai taip pat nustatė, kad žmonės, kurie rinkosi ilgesnius, vientisus pasivaikščiojimus, turėjo mažesnę bendrą mirties riziką, tai mažiau nei vieną procentą, palyginti su keturiais procentais tarp tų, kurie ėjo trumpais intervalais.
Šis skirtumas ypač pastebėtas tarp mažai judančių žmonių, vaikštančių mažiau nei penkis tūkstančius žingsnių per dieną. Šioje grupėje ilgesni pasivaikščiojimai net iki 85 proc. sumažino mirties riziką, palyginti su trumpais.
Pasak tyrimo bendraautoriaus, Sidnėjaus universiteto mokslininko Matthew Ahmadi, sveikatos specialistai dažnai pabrėžia siekį nueiti 10 000 žingsnių per dieną, tačiau toks skaičius nėra būtinas. Jo teigimu, užtenka įtraukti vieną ar du ilgesnius, 10 – 15 minučių trukmės pasivaikščiojimus, kurie jau gali turėti reikšmingą poveikį širdies sveikatai. Tokia strategija ypač naudinga tiems, kurie paprastai juda mažai.
Ne tik žingsnių skaičius, bet ir jų ritmas
Nors tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio ir rėmėsi vos kelių dienų aktyvumo duomenimis, jo rezultatai atitinka kitų studijų išvadas, rodančias, kad ne tik kiek, bet ir kaip mes judame, turi įtakos sveikatai. Kai kurie kiti moksliniai darbai, tiesa, rodo priešingai, tai kad trumpesni, bet spartesni ėjimai gali būti dar naudingesni.
Kardiologai iš Stanfordo, Naujojo Orleano ir Lodzės universitetų pabrėžia, kad ilgesni pasivaikščiojimai gali pagerinti kraujotaką, padidinti jautrumą insulinui ir suteikti metabolinę naudą, kurios trumpi, fragmentiški judesiai nesukelia. Mokslininkai sutaria, kad būtini papildomi, ilgalaikiai tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti, kaip pasivaikščiojimo trukmė ir tempas veikia širdies bei kraujagyslių sveikatą.
Tyrimo autorius Emmanuelis Stamatakis teigia, kad iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama žingsnių skaičiui, o ne jų pasiskirstymui ar ritmui. Šis tyrimas rodo, kad net fiziškai neaktyvūs žmonės gali pagerinti širdies būklę, jei vaikščios rečiau, bet ilgiau, tai bent 10 – 15 minučių vienu kartu. Tokie maži kasdieniai pokyčiai gali tapti reikšmingu žingsniu link stipresnės širdies ir ilgesnio gyvenimo.
