Naujausias mokslinis tyrimas pateikė netikėtą atsakymą į seną klausimą: kas iš tiesų pražudė šimtus tūkstančių Napoleono karių per nesėkmingą 1812 metų žygį į carinę Rusiją?
Daugiau nei du šimtus metų vyravusi nuomonė, kad dėl didžiausių mirčių kaltas buvo badas, šaltis ir įprastos ligos, dabar papildoma konkretesnėmis išvadomis – kalti gali būti iki šiol nesusieti bakteriniai susirgimai.
Mokslininkai iš Prancūzijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiaudami ištyrė karių dantis, rastus masinėje kapavietėje Vilniuje. Šioje vietoje 2001 metais, vykdant statybas, aptikti keli tūkstančiai palaikų – manoma, kad tai Napoleono „Didžiosios armijos“ nariai, mirę traukiantis iš Rusijos.
Mirtinos bakterijos
Iki šiol manyta, kad pagrindinė Napoleono armijos nelaimė buvo žiaurus rusų klimatas, badmetis ir ligos kaip vidurių šiltinė ar apkasų karštinė. Tačiau žurnale „Current Biology“ paskelbtas tyrimas rodo, jog karių kraujyje rastos dvi specifinės bakterijos: Salmonella Enterica, sukelianti paratifą, ir Borrelia Recurrentis, atsakinga už vadinamąją atkryčio karštinę, plintančią per utėles ir erkes.
Tyrimo bendraautoris Nicolas Rascovan teigia, kad bakterijos aptiktos dantų viduje – tai leidžia manyti, kad infekcija cirkuliavo karių kraujyje tuo metu, kai jie dar buvo gyvi. „Jei infekcija buvo kraujyje, jos DNR patenka ir į dantis. Tai tarsi laiko mašina, kuri leidžia pažvelgti į žmogaus sveikatos būklę prieš daugiau nei 200 metų“, – komentavo Rascovan JAV žiniasklaidai.
Kapavietė Vilniuje – liūdnas istorijos liudytojas
Masinė kapavietė, kurioje aptikti šie palaikai, yra vienas iš svarbiausių archeologinių radinių, susijusių su Napoleono invazija į Rusiją. 1812 metais apie 600 tūkst. karių kirto Rusijos sieną, tačiau tik pusė jų grįžo. Dalis karių žuvo mūšiuose, tačiau didžiąją dalį pražudė ligos, prastas aprūpinimas ir klimato sąlygos.
Vilniuje rasta vieta rodo, kad kariai greičiausiai mirė ne iškart, o traukiantis atgal – tai buvo chaotiškas, mirtinas kelias, kurio metu daugelis neišgyveno. Dantys tapo savotiškais laiko kapsulėmis, iš kurių pavyko išgauti tikrus infekcijų pėdsakus.
Svarbus istorinis kontekstas ir naujas požiūris
Šis atradimas atveria naujas galimybes vertinant Napoleono karines nesėkmes. Dėl ligų kariai ne tik fiziškai nusilpo, bet ir tapo neefektyvūs mūšyje. Tai galėjo turėti įtakos ir pačios kampanijos baigčiai – silpna ir išsekusi armija buvo nebegalinti išlaikyti užimtos teritorijos, jau nekalbant apie strateginį puolimą.
Tyrėjų išvada aiški: tokios infekcijos, kaip paratifas ir atkryčio karštinė, iki šiol nebuvo laikomos pagrindiniais Napoleono armijos pralaimėjimo veiksniais, tačiau naujausi duomenys leidžia manyti, kad jos turėjo kur kas didesnį poveikį nei manyta. Šios ligos galėjo žaibiškai plisti prastomis sanitarinėmis sąlygomis, ypač kariuomenėje, neturinčioje tinkamos medicininės priežiūros.
Tyrimai tęsis – dar ne viskas atskleista
Nors ši analizė apima tik keliolika karių, ji tampa postūmiu tolesniems tyrimams. Mokslininkai ketina plėsti paimtų mėginių kiekį ir tirti kitus palaikus ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Rusijoje. Tikimasi, kad tai padės išsamiau suprasti, kokios ligos siautė tarp karių ir kaip jos galėjo pakeisti istorijos eigą.
Šis atradimas – puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė mokslinė metodologija leidžia iš naujo pažvelgti į senus istorinius įvykius. Tai priminimas, kad net ir po šimtmečių, žmogaus palaikai gali prabilti – tik reikia žinoti, kur ir kaip klausytis.
