Po daugiau nei septyniasdešimties metų į Žemės kaimynystę sugrįžo sena kosminė keliautoja, tai kometa „12P/Pons-Brooks“. Šįkart ji atnešė ne tik gražų reginį danguje, bet ir svarbių naujienų apie mūsų Saulės sistemos praeitį.
Kinijos mokslininkai, naudodami galingą teleskopą „Tianma“, pastebėjo, kad ši kometa skleidžia labai įdomius signalus. Jie aptiko „amoniaką“, tai medžiagą, kurios dar niekada nebuvo rasta šio tipo kometose.
Tyrėjai nustatė, kad „amoniako“ šioje kometoje yra daugiau nei daugelyje kitų. Tai rodo, kad ji gali būti susijusi su pačia Saulės sistemos pradžia. Pasak mokslininkų, toks atradimas leidžia geriau suprasti, iš kokių medžiagų susiformavo mūsų planeta ir kitos sistemos dalys.
Kometos „sprogimai“ ir jos neįprastas aktyvumas
Per stebėjimus buvo pastebėta, kad kometa elgiasi labai aktyviai. Priartėjusi prie Saulės ji ėmė leisti didelius kiekius garų, tai net apie penkias tonas vandens per sekundę. Tokį reiškinį galima vadinti „sprogimais“, kai kometos paviršiuje susikaupęs slėgis išmeta į kosmosą ledą ir dulkes.
Didžiausias šių „sprogimų“ aktyvumas buvo užfiksuotas 2024 metų kovo pradžioje. Mokslininkai apskaičiavo, kad aktyvus kometos plotas siekia daugiau nei 60 kvadratinių kilometrų. Tai gana didelis plotas, todėl ir išsiveržimai buvo tokie stiprūs bei matomi iš Žemės.
Ar vanduo Žemėje atkeliavo iš kometų?
Įdomu tai, kad „NASA“ mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad vanduo šioje kometoje labai panašus į Žemės vandenį. Tai reiškia, kad prieš milijardus metų kometos galėjo atnešti į mūsų planetą dalį vandens, kuris iki šiol egzistuoja vandenynuose. Tokia idėja sustiprėjo po naujų Kinijos tyrimų.
Pasak mokslininko Martino Cordinero iš „NASA Goddard Space Flight Center“, šis atradimas yra vienas tvirčiausių įrodymų, jog kai kurios kometos galėjo padėti Žemei tapti gyvybei tinkama planeta. Kitaip tariant, be šių „kosminių ledinukų“, mūsų pasaulis galėjo atrodyti visai kitaip.
Kometos istorija tęsiasi šimtmečius
Kometa „12P/Pons-Brooks“ buvo atrasta dar XIX amžiuje 1812 metais. Ji sugrįžta prie Saulės kas 71 metus. Tai reiškia, kad ją matome vos kartą per gyvenimą. Ši kometa garsėja tuo, kad dažnai patiria stiprius „sprogimus“, juos astronomai stebi jau nuo 1883 metų.
Per paskutinį priartėjimą 2023 – 2024 metais užfiksuota keletas įspūdingų išsiveržimų. Vienas iš jų, 2023 metų liepą, buvo toks stiprus, kad kometa akimirksniu pašviesėjo penkis kartus ir tapo matoma net be teleskopo.
Kas laukia toliau?
Naujausi atradimai apie kometą „12P/Pons-Brooks“ padeda geriau suprasti, kaip atsirado mūsų Saulės sistema. Šis dangaus kūnas parodė, kad kometos nėra tik ledo ir dulkių rutuliai, tai jos gali slėpti daug daugiau paslapčių.
Kitas šios kometos sugrįžimas numatomas tik 2095 metais. Iki to laiko mokslininkai planuoja sukurti naujus įrankius ir misijas, kurios leis dar geriau ištirti tokius kosminius keliautojus. Galbūt tada sužinosime dar daugiau apie mūsų planetos kilmę ir vandens paslaptį.
