Mokslininkai nustatė kraujo baltymų signalus, kurie gali parodyti išsėtinės sklerozės atsiradimo riziką net septyneriais metais anksčiau, nei pasirodo pirmieji simptomai. Šis atradimas suteikia naujų galimybių laiku pradėti gydymą ir geriau suprasti, kaip vystosi ši lėtinė liga.
Ankstyvas ligos nustatymas gali padėti išvengti rimtų pasekmių, nes dažnai ji diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje. Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti smegenų ir nugaros smegenų ląsteles.
Dėl šio proceso atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip atminties praradimas, judėjimo problemos, regėjimo susilpnėjimas, nuotaikos svyravimai ir skausmas. Nors liga nepagydoma, ankstyvas jos atpažinimas suteikia daugiau galimybių sulėtinti vystymąsi ir palengvinti simptomus.
Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda nustatė, kad smegenų pažeidimų požymiai pasireiškia dar prieš klinikinius simptomus. Šis laikotarpis gali būti lemiamas siekiant sustabdyti ligos progresavimą. Tyrimo vadovas neurologas Ahmedas Abdelhakas pabrėžė, kad tai gali tapti lūžiu diagnozuojant ir gydant išsėtinę sklerozę.
Kraujo baltymų analizė atskleidė ankstyvus pokyčius
Tyrėjai išanalizavo JAV kariuomenės narių kraujo mėginius, tarp kurių 134 žmonės vėliau susirgo išsėtine skleroze. Jie nagrinėjo daugiau nei penkis tūkstančius baltymų, ieškodami ankstyvų pokyčių, būdingų būsimai ligai.
Pastebėta, kad baltymo MOG lygis padidėjo maždaug septyneriais metais prieš pirmuosius simptomus. Šis baltymas padeda apsaugoti nervų sistemą, todėl jo pokyčiai rodo, kad apsauginiai sluoksniai pažeidžiami dar prieš ligos pasireiškimą.
Maždaug po metų pradėjo kilti ir kitas baltymas, tai NfL, kuris laikomas nervų sistemos pažeidimo ženklu. Tai leidžia manyti, kad pirmiausia liga pažeidžia nervų apsaugą, o vėliau ir pačius nervus. Taip pat padidėjo baltymo IL-3 kiekis, kuris pritraukia imunines ląsteles į pažeistas vietas.
Nauji žingsniai link ankstyvos diagnozės
Sujungę 21 baltymą, kurie parodė stipriausius ankstyvus pokyčius, mokslininkai mano, kad gali būti sukurtas patikimas kraujo tyrimas, leidžiantis nustatyti išsėtinę sklerozę dar iki simptomų. Vis dėlto šiuos rezultatus būtina patvirtinti didesniuose tyrimuose, nes ligos eiga gali skirtis tarp žmonių.
Šis tyrimas ne tik priartina prie ankstyvos diagnostikos, bet ir padeda geriau suprasti, kaip išsėtinė sklerozė vystosi. Tai gali padėti tiksliau nustatyti rizikos veiksnius ir, galbūt, sustabdyti ligos progresavimą dar prieš jai išryškėjant.
Neurologas Ari Green pabrėžė, kad dabar žinome, jog liga prasideda daug anksčiau nei klinikiniai požymiai, todėl ateityje gali būti įmanoma jos visiškai išvengti arba bent jau apsaugoti žmones nuo rimtesnių pažeidimų.
