Ruduo dar tik baigiasi, bet klausimai apie artėjančią žiemą jau sklando ore. Vieni iš spintos traukia šiltas striukes ir pasiruošia šalčiui, kiti dvejoja – ar tikrai reikės tų „minus dvidešimties“ batų, jei pernai sausį buvo vos keli laipsniai šalčio?
Šiemet meteorologai kalba kiek kitaip nei įprasta – jų tonas atsargesnis, o prognozės skamba taip, kad galbūt laukia ne eilinė lietuviška žiema. Pasirodo, kad kai kurie požymiai rodo visai ne sniego pūgas, o pavasariui būdingą šilumą. Ir nors pasakyti šimtaprocentinai, kas nutiks sausio viduryje, dar anksti.
Visgi, tendencijos aiškios: ši žiema gali būti ne tik nestandartinė, bet ir istorinė. Tokia, kurios niekas nebus regėjęs kelis dešimtmečius, o gal ir visą šimtmetį. Vis daugiau kalbama apie šilumos bangas, kurios vietoj speigo atneša pliusinę temperatūrą net gruodžio pabaigoje.
Neįprasti signalai iš meteorologų – ką jie iš tiesų sako
„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“ dar rugsėjo pabaigoje užsiminė apie galimas šiltesnes nei vidutiniškai žiemas. Spalio pabaigoje jų tonas dar labiau pasikeitė – kalbama apie išsiskiriančius temperatūrų nukrypimus ir ilgesnius šilumos laikotarpius, kurie žiemą gali tapti ne išimtimi, o norma.
Tai nereiškia, kad nebus šalčio, bet didžioji dalis žiemos gali būti gerokai švelnesnė. Anksčiau buvusios tikrosios žiemos, kai sausio viduryje spaudžia minus dvidešimt, dabar gali virsti vos kelių dienų šaltukais, kuriuos tuoj keičia atodrėkis ir lietus. Jei taip nutiks – tai bus ne tik netikėtumas žmonėms, bet ir nemalonus siurprizas visai infrastruktūrai: keliams, pastatams, net gamtai.
Šimtmečio rekordas – ar įmanoma?
Paskutinį kartą tikrai šilta žiema fiksuota 2020 metais – tuomet kai kuriuose regionuose nebuvo jokio sniego. Tačiau meteorologiniai modeliai dabar rodo, kad šių metų pabaiga ir 2026 pradžia gali būti dar švelnesnė. Ne viena skaičiuoklė rodo, kad tikėtina temperatūra bus aukštesnė net už tą, kuri anksčiau laikyta rekordu.
Šimtas metų – ilgas laiko tarpas. Per tą laiką keitėsi ir matavimo būdai, ir aplinkos sąlygos. Tačiau jei dabartinės prognozės pasitvirtins, ši žiema gali patekti į istoriją ne tik dėl savo švelnumo, bet ir dėl keistų oro šuolių, kuomet per vieną savaitę temperatūra gali skirtis net penkiolika laipsnių.
Tokie svyravimai pavojingi ne tik nuotaikai – jie veikia žmonių sveikatą, augalus, net statinių konstrukcijas. Ir, žinoma, kerta per kišenę – nuo šildymo sąskaitų iki batų, kurie tinka tik sniegui, o ne baloms.
Gamta sutrinka, o žmonės kartu su ja
Kai nėra sniego, atrodo, kad viskas kažkaip netikra. Gamtos ritmas išsibalansuoja, kai kurie medžiai pradeda sprogti dar sausio pabaigoje, o gyvūnai, kurie turėjo miegoti žiemos miegu, nerimsta. Bitės, erkės, net kai kurie paukščiai elgiasi tarsi būtų pavasaris.
Tuo pačiu metu žmonės irgi pasimeta – vaikai laukia sniego, suaugusieji planuoja slidinėjimus, o galiausiai tenka taikytis prie šlapdribos ir šlapio vėjo. Nebėra tikros žiemos, bet nėra ir aiškaus pakaitalo. Tai pereinamasis laikotarpis, kuriame sunku prisitaikyti.
Šiltesnė žiema reiškia ir tai, kad druskos ant kelių reikės mažiau, bet dėl atodrėkių paviršiai taps slidesni. O augalai – ypač tie, kurie prisitaikę prie sniegu apklotų žiemų – taps pažeidžiami šalnoms, kai sniego dangos paprasčiausiai neliks.
Kodėl taip keičiasi orai – atsakymas ne toks paprastas
Dalis priežasčių slypi klimato kaitoje, tačiau svarbus ir El Ninjo reiškinys – natūralus, bet neprognozuojamas reiškinys, kuris kas kelerius metus sukelia šilumos bangas daugelyje planetos vietų. Šįmet jis stebimas Ramiajame vandenyne ir jau dabar lemia šiltesnius nei įprasta orus daugelyje Europos šalių.
Lietuva taip pat nepabėgs nuo šių pasekmių. Kai globalūs ciklonai daro įtaką oro masių judėjimui, mūsų kraštuose gali siautėti ne speigas, o lietūs. Ir net jei šalčio pasitaikys, jis bus trumpas, nestabilus, o svarbiausia – sunkiai prognozuojamas iš anksto.
Kas mūsų laukia – ne sniegas, o sumaištis
Galbūt ši žiema nebus šilčiausia per šimtą metų, bet labai tikėtina, kad ji bus viena keisčiausių. Nepastovi, nenuspėjama, permaininga – su daugiau klausimų nei atsakymų. Prognozės rodo tendenciją, tačiau galutinis scenarijus paaiškės tik sausio pabaigoje. O iki tol – teks būti pasiruošus viskam: tiek sniegui, tiek lietui, tiek pavasariškam saulei sausio rytą.
Tai metas, kai reikia pamiršti stereotipus apie tikrą žiemą ir išmokti gyventi kitaip. Nebeskirstyti metų laikų pagal seną kalendorių, o tiesiog stebėti – kasdien, realiai, be išankstinių lūkesčių. Ir galbūt būtent tokia žiema – šilta, permaininga, neprognozuojama – parodys, kad nieko nėra labiau keičiamo už tai, ką kadaise laikėme pastovu.
