Pastarosiomis dienomis Vilniaus oro uoste fiksuojama nerimą kelianti tendencija – oro erdvę vis dažniau trikdo iš Baltarusijos pusės atskriejantys neidentifikuoti objektai, tikėtina, meteorologiniai balionai, naudojami kontrabandos ar žvalgybos tikslais.
Sekmadienio vakarą orlaivių eismas oro uoste buvo sustabdytas jau trečią kartą per kelias dienas, o ekspertai perspėja – pirmadienio vakarą situacija gali vėl pasikartoti.
Priminsime, jog incidentai kilo dėl to, kad virš Vilniaus oro uosto pastebėti skraidantys neidentifikuoti objektai kėlė grėsmę skrydžių saugumui. Įtariama, kad tai iš Baltarusijos leidžiami meteorologiniai balionai, kurie esant tinkamoms meteorologinėms sąlygoms greitai įveikia atstumą nuo Gardino iki Vilniaus.
Remiantis žemėlapiu, kuriame pažymėtos trajektorijos pagal vėjo kryptį ir greitį 500, 1500 ir 3000 metrų aukščiuose, balionai gali atskristi per vos 3–4 valandas.
Tai reiškia, kad net ir 22 valandą vakaro paleisti balionai jau po kelių valandų gali atsidurti ties Vilniaus oro uostu. Tai patvirtina ir vėjo modelių skaičiavimai, kuriuos naudoja tiek meteorologai, tiek, tikėtina, patys balionų leidėjai, preciziškai apskaičiuojantys tinkamiausią laiką ir kryptį.
Dar viena rizika, savaitgalį gali pasikartoti
Nors pirmadienio dieną skrydžių saugumas kol kas nekeliantis papildomų rūpesčių, sinoptikai perspėja, kad vakare situacija gali kartotis. Oro sąlygos išlieka palankios balionų skrydžiui iš Gardino kryptimi.
Šios situacijos neleidžia nuspėti labai tiksliai, nes orų modeliai nuolat atnaujinami ir tik naujausi duomenys gali parodyti realų scenarijų.
Nuo antradienio oro kryptys pasislinks ir taps mažiau palankios balionų judėjimui Lietuvon, tačiau jau savaitgalį vėjai gali vėl sudaryti sąlygas tokiems incidentams kartotis. Todėl itin svarbu stebėti orų prognozes bei galimus vėjo pokyčius aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.
Pavojus ne tik skrydžiams, bet ir saugumui
Ši situacija kelia rimtą pavojų nacionaliniam saugumui ir oro erdvės vientisumui. Kiekvienas incidentas, kai oro uosto veikla turi būti stabdoma dėl neidentifikuotų objektų, sukelia chaosą, vėlavimus ir papildomas išlaidas tiek keleiviams, tiek aviacijos sektoriui.
Dar blogiau yra tai, jog balionų paskirtis neaiški. Nors oficialiai jie vadinami meteorologiniais, kyla pagrįstų įtarimų, kad jie gali būti naudojami kontrabandai, žvalgybai ar net kaip psichologinio spaudimo priemonė, siekiant trikdyti Lietuvos infrastruktūrą.
Tokios provokacijos, pasikartojančios iš Baltarusijos pusės, neabejotinai vertintinos kaip hibridinio karo priemonės.
Balionų leidėjai tikriausiai seka tikslesnius duomenis
Svarbu pabrėžti, kad kol Lietuvos institucijos dirba su viešai prieinamais meteorologiniais modeliais, galimi incidentų rengėjai gali naudoti sudėtingesnius ir tikslesnius prognozavimo įrankius. Tai leidžia jiems numatyti, kada balionai galėtų tiksliai pasiekti pasirinktus taškus Lietuvoje, tarp jų ir Vilniaus oro erdvę.
Tad net jei šiandienos skaičiavimai remiasi kiek senesniais duomenimis, veiksmų planuotojai tikrai turi šviežiausias prognozes, leidžiančias tiksliai suplanuoti balionų trajektorijas ir išnaudoti palankiausias sąlygas.
Atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius, būtina kuo greičiau imtis papildomų saugumo priemonių. Ekspertai ragina sustiprinti oro erdvės stebėseną, naudoti pažangesnius radarus bei galvoti apie technologinius sprendimus, leidžiančius neutralizuoti panašaus tipo grėsmes.
Kartu svarbu ir viešas informavimas, kad visuomenė žinotų apie realią situaciją, o valdžios institucijos veiktų skaidriai, siekdamos apsaugoti šalies oro erdvę nuo galimų provokacijų. Juk kartą įvykus incidentui, kuris priverčia stabdyti oro uostą, negalima to vadinti sutapimu, tai jau sistema.
