Atrodė, kad žmonija jau gana gerai supranta dėsnius, valdančius kosmosą, tačiau dabar pasirodė objektas, kuris priverčia mokslininkus perrašyti kai kurias taisykles. Trečiasis mūsų Saulės sistemą aplankęs tarpžvaigždinis kūnas „3I/ATLAS“ elgiasi visiškai netikėtai.
Jo užnugaryje besidriekiantis dulkių ir dujų uodegos darinys, vietoj įprasto judėjimo krypties, staiga pakeitė trajektoriją, sukeldamas diskusijų bangą astronomijos pasaulyje. Šį neįprastą reiškinį užfiksavo „Nordic Optical Telescope“ observatorija. Tarp liepos ir rugsėjo 2025 metų „3I/ATLAS“ išgyveno transformaciją, kurios iki šiol beveik nebuvo stebėta.
Iš pradžių ji rodė vadinamąjį „antiuodegį“, tai struktūrą, nukreiptą ne nuo, o į Saulę. Tokie atvejai kometų pasaulyje yra itin reti. Harvardo mokslininkai Avi Loebas ir Ericas Keto įsitikinę, kad tai ne optinė iliuzija, o realus fizinis reiškinys, kuris gali turėti nepaprastą reikšmę mūsų supratimui apie šiuos tarpžvaigždinius keliautojus.
Paslaptingas dulkių šydas ir neįprasta aktyvumo dinamika
Ne visi mokslininkai dalijasi šiuo entuziazmu. Astronomas Jasonas Wrightas iš Pensilvanijos universiteto primena, kad panašūs reiškiniai buvo fiksuoti jau 1970-aisiais. Visgi šiuo atveju „3I/ATLAS“ išsiskiria ypatingomis fizinėmis savybėmis.
Tyrėjai Davidas Jewittas ir Jane Luu nustatė, kad jos skleidžiamų dulkių dalelės yra neįprastai didelės, tai apie 100 mikrometrų skersmens, o jų išmetimo greitis siekia vos 5 metrus per sekundę. Tokie sunkesni ir lėtesni fragmentai ilgiau reaguoja į Saulės spinduliuotės slėgį, todėl klasikinė uodega susiformuoja lėčiau.
Spektroskopiniai matavimai atskleidė, kad kometos aktyvumą skatina anglies dioksidas, kuris išlaisvina apie 180 kilogramų dulkių per sekundę būnant vos už 2 astronominių vienetų nuo Saulės. Nuo liepos iki spalio ji prarado maždaug 2 mln. tonų medžiagos, nors tai tesudaro mažytę dalį jos įspūdingo 33 mlrd. tonų masės.
Palyginimas su kitais tarpžvaigždiniais svečiais
Lyginant „3I/ATLAS“ su ankstesniu tarpžvaigždiniu objektu „2I/Borisov“, skirtumai stulbinantys. Dabartinė kometa išskiria beveik tris kartus daugiau dulkių, o jos šviesio pokyčių rodiklis, vadinamasis heliocentrinis indeksas, siekia 3,8, tai beveik dvigubai daugiau nei „Borisov“ (1,9). Tai rodo, kad „3I/ATLAS“ paviršiuje vyksta kitokie, kur kas intensyvesni fizikiniai procesai.
Tuo pat metu vienas drąsiausių paaiškinimų kilo iš jau minėto Avi Loebo. Jis iškėlė hipotezę, jog „antiuodegė“ gali būti techninis signalas, pėdsakas galimo variklio stabdymo sistemos, jeigu „3I/ATLAS“ būtų ne kometa, o dirbtinis objektas. Pasak mokslininko, uodegos krypties pasikeitimas galėtų reikšti bandymą sulėtinti skrydį ir įsitvirtinti orbitoje tarp Marso ir Jupiterio, tai tarsi tiksliai valdoma manevrinė stotelė.
Natūralus reiškinys ar nežemiška technologija?
Dauguma ekspertų šią idėją vertina atsargiai. NASA ir SETI tyrėjai pabrėžia, kad visi pastebėti pokyčiai gali būti paaiškinami natūraliais procesais. Astronomas Michaelas Buschas pateikia paprastesnį aiškinimą, kad jei kometos branduolys sukasi, išsiveržęs medžiagos srautas gali pasirodyti esąs tiek prieš, tiek už kometos dėl skirtingų dalelių greičio ir padėties orbitos atžvilgiu.
Gruodžio mėnesį planuojamos naujos observacijos turėtų padėti atsakyti į klausimus, kas iš tiesų vyksta. Tai unikali proga ištirti kūną, kuris milijardus metų keliavo tarpžvaigždinėje erdvėje ir dabar pirmą kartą leidžia pažvelgti į savo paslaptis. Kiekvienas naujas duomenų fragmentas gali priartinti mus prie atsakymo, ar „3I/ATLAS“ yra dar viena keista kometa, ar kaip sako drąsiausieji, technologinė žinutė iš žvaigždžių.
