Kava vietoje pusryčių tapo įpročiu daugeliui žmonių, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis įprotis gali būti pavojingesnis, nei manome. Mokslininkai iš Bostono ir Mančesterio, tyrę beveik tris tūkstančius žmonių penkiasdešimt metų, įrodė, kad vėlyvi pusryčiai turi tiesioginį poveikį sveikatai ir gyvenimo trukmei.
Net viena papildoma valanda be maisto ryte gali padidinti mirtingumo riziką. Pusryčiai nuo seno vadinami svarbiausiu dienos valgymu, tačiau daugelis šį patarimą ignoruoja. Skubant į darbą dažnai apsiribojama kava ar saldžiu užkandžiu, o tikras maistas paliekamas pietų metui.
Toks elgesys trikdo organizmo ritmą, silpnina koncentraciją, mažina energiją ir gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Tyrimas atskleidė, kad bėgant metams žmonės linkę vis labiau vėlinti valgymo laiką.
Per penkiasdešimt metų pusryčių laikas vidutiniškai pasislinko beveik valanda, o tai, pasak mokslininkų, turi aiškų neigiamą poveikį organizmui. Kūnas ilgiau lieka „miego būsenoje“, o hormonų pusiausvyra išsiderina, todėl dieną žmogus jaučiasi vangus ir dirglus.
Kodėl svarbu valgyti anksti?
Mūsų kūnas turi natūralų paros ritmą, pagal kurį veikia medžiagų apykaita. Ji aktyvuojasi ryte, kai organizmas gauna pirmąsias kalorijas. Kai pusryčiai atidedami kelioms valandoms, šis procesas vėluoja, o cukraus lygis kraujyje svyruoja. Tai lemia prastesnę nuotaiką, lėtesnį mąstymą ir didesnį nuovargį dienos metu.
Be to, vėlyvas pirmasis maistas trikdo hormonų veiklą, ypač kortizolio gamybą. Šis hormonas yra glaudžiai susijęs su stresu ir miego kokybe. Kai valgome per vėlai, kūnas ilgiau išlieka įsitempęs, todėl vakarais tampa sunkiau užmigti ir pailsėti.
Ankstyvi pusryčiai ir ilgesnis gyvenimas
Tyrimo metu dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes, tai tuos, kurie pusryčiaudavo per pirmą valandą po pabudimo, ir tuos, kurie valgydavo vėliau. Po dešimties metų paaiškėjo, kad ankstyvųjų pusryčių grupėje išgyvenamumo rodiklis siekė beveik devyniasdešimt procentų, o tarp vėluojančiųjų, vos aštuoniasdešimt šešis. Kiekviena papildoma valanda atidėjimo padidino mirties riziką iki dešimties procentų.
Ankstyvas valgymas suteikia organizmui energijos pradėti dieną, stabilizuoja cukraus lygį ir skatina geresnį virškinimą. Tai ne tik pagerina fizinę savijautą, bet ir teigiamai veikia emocinę būseną. Žmonės, kurie valgo anksti, dažniau jaučiasi žvalesni, ramesni ir produktyvesni.
Tinkamas rytinis maistas
Svarbu ne tik kada valgome, bet ir ką pasirenkame pusryčiams. Geriausia rinktis baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų turintį maistą, kuris suteikia ilgalaikės energijos. Tokie pusryčiai padeda išvengti staigių cukraus šuolių ir sumažina potraukį saldumynams dienos eigoje.
Tyrimai rodo, kad žmonės, valgantys pirmą kartą per valandą po pabudimo, turi geresnę insulino reakciją ir mažesnę riziką susirgti diabetu bei širdies ligomis. Taigi ankstyvi pusryčiai yra paprastas, bet itin veiksmingas žingsnis į sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą.
