Dar visai neseniai vidaus degimo variklis buvo laikomas neatsiejama kiekvieno automobilio dalimi. Šiandien vis dažniau atrodo, kad jo era baigiasi – vieni gamintojai skelbia, jog netrukus pereis prie elektromobilių, kiti aktyviai mažina benzinu ar dyzelinu varomų modelių pasiūlą.
Tačiau nepaisant šių žinučių, pats variklis vis dar gyvas, kuria galią ir neskuba trauktis. Tad kiek dar jis išbus – penkerius, dešimt ar penkiasdešimt metų? Klausimas – ne tik apie tai, ką matysime keliuose, bet ir kaip vystysis visa automobilių pramonė.
Nes vidaus degimo variklis, nepaisant savo trūkumų, vis dar turi stiprių kozirių: patikimumą, greitą pildymą, išplėtotą infrastruktūrą ir galimybę būti tobulinamam. Ir būtent dėl šių savybių nei inžinieriai, nei ateities vizijų kūrėjai dar nesutaria, ar tikrai tai pabaiga.
Oficialios datos – bet ar jos realios?
Europos Sąjunga yra paskelbusi, kad nuo 2035 metų bus draudžiama pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Panašių terminų laikosi ir kitos valstybės – Kanada, Kalifornija, Norvegija. Tačiau daugelyje tų pačių sprendimų yra išimčių: jei automobilis naudos sintetinį kurą ar alternatyvų mažai taršų degalą, jis galės būti parduodamas ir toliau.
Tai reiškia, kad oficialiai varikliai tarsi bus palaidoti, bet praktiškai jie vis dar egzistuos – tik kiek kitu pavidalu. Kita vertus, milijonai jau važinėjančių automobilių niekur nedings per vieną dieną. Net jei gamyba baigtųsi, jų eksploatacija tęsis dar dešimtmečius.
Inžinieriai neatsisako – jie ieško būdų, kaip pratęsti gyvavimą
Automobilių inžinieriai, dirbantys su vidaus degimo varikliais, šiandien daugiausia dėmesio skiria jų efektyvumui ir emisijų mažinimui. Technologijos juda pirmyn – mažesni, bet galingesni agregatai, hibridinės sistemos, e-kuro galimybės.
Tuo pačiu ieškoma būdų, kaip išlaikyti tą mechaninį pojūtį, kurį vertina milijonai vairuotojų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „Toyota“ jau kuria variklius, pritaikytus veikti tik su vandeniliu.
„Porsche“ investuoja į sintetinį kurą, kuris teoriškai leistų vidaus degimo varikliui tapti neutralios emisijos sprendimu. Toks požiūris leidžia manyti, kad gamintojai ne tiek kapsto kapą, kiek ieško naujo kelio senam varikliui.
Futuristai mato platesnį paveikslą
Tie, kurie kuria ilgalaikes vizijas, nemano, kad variklis išnyks visur ir visiems. Jų prognozėse matyti dvi realybės: didžiuosiuose miestuose dominuoja elektromobiliai, bet atokiose vietovėse, sunkvežimių transporto sektoriuje ar motorsporto srityje vis dar naudojami vidaus degimo sprendimai.
Be to, klasikiniai automobiliai ir retro technika, kurią myli kolekcininkai ir entuziastai, nebus staiga uždrausti. Jei atsiras technologijos, leidžiančios juos švariai eksploatuoti, jų vertė tik kils. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kai kurios šalys dar dešimtmečius neturės infrastruktūros, reikalingos elektrifikacijai.
Technologijos prieš laiką – kas laimės?
Elektromobiliai per pastaruosius metus padarė milžinišką šuolį: įkrovimo greitis, rida, kainos mažėjimas. Tačiau dar yra trūkumų – tiek dėl infrastruktūros, tiek dėl žaliavų tiekimo, tiek dėl akumuliatorių perdirbimo. Ir kol šie klausimai neišspręsti, vidaus degimo variklis išlieka kaip alternatyva.
Tuo pačiu tobulėja ir hibridiniai sprendimai – mažesnė tarša, mažesnės sąnaudos, bet vis dar naudojamas benzinas. Toks kompromisas kai kuriais atvejais atrodo logiškesnis nei staigus perėjimas prie baterijų.
Ką tai reiškia vairuotojams?
Tie, kurie šiandien vairuoja automobilį su vidaus degimo varikliu, dar ilgai neturės rūpintis, kad nebegalės juo naudotis. Pakeitimai įvyks palaipsniui, o naudojimas išliks.
Tiesa, gali atsirasti papildomų mokesčių, tam tikrų apribojimų miestuose, bet bent artimiausius porą dešimtmečių šie automobiliai dominuos.
Tiems, kas planuoja pirkti naują modelį, verta atsižvelgti į kuro rūšį ir galimus pokyčius. Bet bijoti, kad benzininių ar dyzelinių automobilių niekas nepirks – neverta. Kol egzistuos patikimos kuro alternatyvos, tol gyvuos ir varikliai.
