Jau daugelį metų žmonės pastebi keistus šviesos blyksnius danguje, kurie vis dar kelia klausimų mokslininkams. Nors daugelis reiškinių, tokių kaip žaibai ar meteorai, šiandien turi logiškus paaiškinimus, kai kurie šviesos spindesiai vis dar išlieka paslaptimi.
Naujausi tyrimai pateikė naują teoriją, kuri sieja šiuos nepaaiškinamus blyksnius su branduoliniais bandymais, vykdytais praėjusio amžiaus viduryje. Tyrėjai primena, kad dar penktojo dešimtmečio pabaigoje žmonės dažnai pastebėdavo trumpus šviesos mirgėjimus danguje.
Tokie reginiai buvo užfiksuoti įvairiose pasaulio vietose, tačiau niekas negalėjo jų paaiškinti. Šiandien, kai mokslas gerokai pažengė į priekį, atsirado galimybė iš naujo įvertinti senus duomenis ir ieškoti sąsajų su istoriniais įvykiais.
Būtent čia prasideda nauja hipotezė, kuri vis labiau domina mokslininkus. Kai kurie iš šių šviesos blyksnių buvo pastebėti tais laikais, kai pasaulio galybės vykdė slaptus branduolinius bandymus. Tyrėjai spėja, kad šie bandymai galėjo daryti poveikį atmosferai ir sukelti šviesos reiškinius, matomus net iš labai toli. Tai suteikia visiškai naują kryptį ilgus metus besitęsiančiai paslapčiai.
Senos nuotraukos atskleidžia naujas užuominas
Mokslininkai peržiūrėjo archyvinius astronominius duomenis, surinktus 1949 – 1957 metais. Dauguma nuotraukų buvo padarytos dar prieš prasidedant kosmoso lenktynėms tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.
Jose užfiksuoti trumpalaikiai šviesos blyksniai, kurių nebuvo galima priskirti jokiems žinomiems dangaus reiškiniams. Tyrėjai pastebėjo, kad kai kuriuose kadruose blyksniai pasirodė būtent tomis dienomis, kai buvo atliekami branduoliniai bandymai.
Analizė atskleidė, kad tikimybė pastebėti šviesos reiškinį būdavo beveik pusantro karto didesnė per branduolinių testų laikotarpius. Tai paskatino mokslininkus svarstyti, ar šie blyksniai negalėjo būti susiję su radiaciniu efektu, panašiu į Čerenkovo spinduliavimą.
Šis reiškinys pasireiškia tada, kai dalelė juda greičiau nei šviesos greitis tam tikroje terpėje ir sukuria melsvą švytėjimą. Tokį efektą galima stebėti branduoliniuose reaktoriuose, todėl kai kurie mano, kad atmosferoje jis galėjo sukelti trumpalaikius blyksnius.
Mokslas vis dar ieško atsakymų
Nepaisant intriguojančių sutapimų, ne visi duomenys sutampa su šia teorija. Po 1956 metų šviesos reiškiniai danguje tapo itin reti, nors branduoliniai bandymai dar tęsėsi. Tai kelia klausimų, ar tikrai egzistuoja tiesioginis ryšys tarp šių dviejų reiškinių. Kai kurie tyrėjai neatmeta ir kitų galimybių, pavyzdžiui, atmosferos pokyčių ar net nežinomų fizinių procesų.
Tuo pat metu minimos ir UAP (neidentifikuotų oro reiškinių) hipotezės. Kai kurie pastebėjimai rodo, kad keliose nuotraukose blyksniai pasirodydavo grupėmis, kas galėtų rodyti kažką daugiau nei vien atsitiktinius įvykius. Vis dėlto kol kas trūksta įrodymų, galinčių patvirtinti šiuos spėjimus.
Mokslininkai sutaria, kad nors naujoji teorija atrodo įtikinamai, paslaptis dar toli gražu neišspręsta. Ateities tyrimai gali atskleisti, ar šie trumpalaikiai blyksniai buvo branduolinių bandymų padarinys, ar vis dėlto jų kilmė slypi kažkur kitur.
