Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Tyrimas šokiruoja: Žemės gelmėse gali slėptis milžiniški aukso klodai, kurių neįsivaizdavome
Mokslas

Tyrimas šokiruoja: Žemės gelmėse gali slėptis milžiniški aukso klodai, kurių neįsivaizdavome

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-03-01, 08:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkai vis dažniau svarsto, ar Žemės gelmėse vyksta lėtas medžiagų mainų procesas tarp planetos branduolio ir mantijos. Jei ši hipotezė pasitvirtintų, tai reikštų, kad giliai paslėpti taurieji metalai, įskaitant auksą, pamažu gali kilti arčiau paviršiaus. Toks scenarijus ne tik keistų mūsų supratimą apie Žemės raidą, bet ir turėtų reikšmės ieškant gyvybei tinkamų pasaulių už Saulės sistemos ribų.

Manoma, kad branduolio ir mantijos sandūroje gali vykti itin lėtas medžiagų apsikeitimas. Teoriškai tai galėtų „iškelti“ dalį tauriųjų metalų, tarp jų ir aukso, į aukštesnius Žemės sluoksnius. Dėl šios idėjos vyksta aktyvios mokslinės diskusijos, nes ji verčia iš naujo vertinti nusistovėjusias nuostatas apie Žemės evoliuciją ir net gali suteikti užuominų, ko ieškoti tiriant kitas planetas.

2025 metų pabaigoje Kinijos Hunano provincijoje paskelbta apie galimą daugiau nei tūkstančio tonų aukso telkinį po Vangų telkiniu. Jei šie skaičiavimai pasitvirtins, tai galėtų būti vienas didžiausių kada nors aptiktų aukso telkinių. Preliminari tokio ištekliaus vertė vertinama maždaug 63 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 83 mlrd. JAV dolerių).

Nors auksas laikomas retu metalu, didžioji jo dalis, tikėtina, slypi gerokai giliau nei pasiekiama šiuolaikinei gavybai. Getingeno universiteto profesoriaus Mattiaso Willboldo teigimu, iki 99,9 % tauriųjų elementų nuo pat Žemės susidarymo laikų yra „užrakinti“ planetos branduolyje.

Ar Žemės branduolys tikrai „prateko“?

Klausimas, ar medžiaga iš branduolio gali patekti į mantiją, jau kelerius metus skiria mokslininkų bendruomenę į skirtingas stovyklas. Viena tyrėjų grupė mano, kad taurieji elementai arčiau paviršiaus atsidūrė Paskutiniojo intensyvaus bombardavimo laikotarpiu, kai maždaug prieš 3,9 mlrd. metų į jauną Žemę masiškai krito sunkiaisiais metalais praturtinti asteroidai.

Kiti mokslininkai, tarp jų ir M. Willboldas, dėmesį atkreipia į neįprastas giliųjų uolienų cheminės sudėties anomalijas. Izotopiniai volframo ir rutenio skirtumai, aptikti uolienose ties branduolio ir mantijos riba bei mantijos pliumų (šiluminių srautų) zonose, gali rodyti, kad iš branduolio į mantiją patenka mikroskopiniai medžiagų kiekiai. Nors patys srautai būtų menki, per milijardus metų jų poveikis galėtų tapti geologiškai reikšmingas.

Skeptikai, tarp jų ir Kelno universiteto daktaras Mario Fischer-Gödde, teigia, kad stebimus izotopinius skirtumus galima paaiškinti senoviniais meteoritų smūgiais, o ne branduolio „kvėpavimu“. Be to, panašių anomalijų neaptikta kituose siderofiliniuose (geležį „mėgstančiuose“) elementuose, pavyzdžiui, osmiyje.

Kita tyrimų kryptis susijusi su heliu. Vulkaniniuose pliumuose Islandijos ir Havajų regionuose aptinkama neįprastai daug helio-3 – reto izotopo, galėjusio išlikti nuo pat Žemės formavimosi pradžios. Tai gali reikšti labai gilų šių dujų šaltinį, galbūt net kylantį iš išorinio branduolio srities.

Vis dėlto galutinio patvirtinimo kol kas nėra. Nauji seisminiai Žemės vidaus modeliai, laboratoriniai aukšto slėgio eksperimentai ir detali izotopinė uolienų analizė turėtų padėti išsiaiškinti, ar tarp branduolio ir mantijos iš tiesų vyksta medžiagų mainai.

Kodėl tai svarbu?

Jei paaiškėtų, kad Žemės branduolys ir mantija bent minimaliai sąveikauja, tai galėtų padėti geriau suprasti ilgalaikį planetos geologinį aktyvumą ir palyginti stabilią jos evoliuciją. Toks procesas iš dalies paaiškintų, kodėl Žemė skiriasi nuo Marso, kuris atvėso ir didžiąja dalimi „užgeso“, bei nuo Veneros, kur dėl tektoninių plokščių stokos šiluma sunkiau pasišalina į paviršių.

Šių procesų supratimas svarbus ir ieškant gyvybei tinkamų egzoplanetų. Vidinė planetos veikla siejama su magnetinio lauko formavimusi, atmosferos palaikymu ir santykinai stabiliomis paviršiaus sąlygomis, kurios būtinos skystam vandeniui ir, tikėtina, gyvybei egzistuoti.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Finansai

Tai privalo žinoti visi gyventojai: VMI paskelbė kritinės svarbos informaciją, pasitikrinkite

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-01
Patarimai

Senas metodas, kuris veikia: sužinokite, kaip laikraščiai padės išlaikyti šilumą namuose

Lukas Snarskis
2026-03-01
Technologijos

Interneto svetainių evoliucija: įgarsinti straipsniai tampa nauju prieinamu standartu

Jonas Vainius
2026-03-01
nuclear power plant, cooling tower, water vapor, clouds, heaven, sunrise, nature, mood, industry, nuclear power, energy, power supply, technology, nuclear reactor, power plant, high voltage
Lietuva

Pasirašytas svarbus memorandumas: Lietuva stiprina branduolinės energetikos planus

2026-03-01
Mokslas

Vokietijos mokslininkų sprendimas: pavojingi pelenai gali tapti vertinga žaliava statyboms

Karolis Vaickus
2026-03-01
Mokslas

Alkoholis silpnina ryšius tarp smegenų regionų: mokslininkai paaiškino, kas lemia girtumo jausmą

Karolis Vaickus
2026-03-01

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?