Saulės sistema nuo pat jos susiformavimo buvo kupina judėjimo, susidūrimų ir nuolatinių pokyčių. Milžiniški akmeniniai kūnai skriejo kosminėje erdvėje, susidurdami ir jungdamiesi į naujus objektus. Dalis jų tapo planetomis, o kiti liko klajoti aplink Saulę kaip tylūs akmeniniai liudininkai.
Per milijonus metų dauguma tų kūnų susitelkė asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Tačiau ne visi jų pasiliko ten, kai kurie išslydo į pavojingas, sunkiai stebimas orbitas. Būtent tokiose vietose, prie pat Saulės šviesos, jie tampa beveik nematomi net moderniausiems teleskopams.
Šie pasislėpę kūnai kelia didelį susidomėjimą astronomams ir nerimą žmonijai. Kai kurie iš jų skrieja arti Žemės ir gali būti pavojingi mūsų planetai. Naujausias toks atradimas, tai nepaprastai arti Saulės skriejantis asteroidas 2025 SC79, kurį mokslininkai pavadino vienu iš sunkiausiai pastebimų kosminių kaimynų.
Naujasis atradimas prie Saulės
Astronomas iš Carnegie mokslo instituto Scottas S. Šeppardas atrado naują asteroidą, kuris slepiasi Saulės šviesoje. Jo pavadinimas 2025 SC79 ir jis priklauso itin retai Atira asteroidų grupei, kuri pasižymi tuo, kad jų orbitos visiškai telpa Žemės orbitos viduje. Tai vos trisdešimt devintas toks objektas mūsų sistemoje, todėl jo aptikimas yra išskirtinis.
Šis asteroidas dar unikalesnis tuo, kad jo orbita visiškai telpa Veneros kelyje ir kerta Merkurijaus orbitą. Jis Saulę apskrieja vos per 128 dienas, o tai yra trečias trumpiausias orbitos periodas iš visų žinomų asteroidų. Palyginimui, Merkurijus tą patį atstumą įveikia per 88 dienas.
Grėsmingas mažasis keliautojas
2025 SC79 skersmuo siekia apie 700 metrų, ir nors jis mažesnis už asteroidą, sunaikinusį dinozaurus, jo smūgio jėga būtų milžiniška. Atsitrenkęs į Žemę, toks objektas galėtų sukelti katastrofą žemyno mastu ir pražudyti milijardus gyvybių. Mokslininkai šį atradimą patvirtino su kelių teleskopų pagalba, tarp jų „Gemini“ ir „Magellan“.
S. S. Šeppardas pažymėjo, kad pavojingiausi asteroidai yra tie, kuriuos sunkiausia aptikti. Jie matomi tik prieblandoje, kai Saulė kyla arba leidžiasi. Tokie „sutemų“ asteroidai, priartėję prie Žemės, gali tapti rimtu iššūkiu planetos saugumui, todėl jų stebėjimas yra itin svarbus.
Pažvelgimas į praeitį
Mokslininkai ketina tęsti 2025 SC79 tyrimus, kai jis po kelių mėnesių vėl pasirodys iš už Saulės. Jie siekia išsiaiškinti jo sudėtį ir kilmę, nes šis objektas išgyvena itin aukštas temperatūras. Jo analizė gali atskleisti daug apie ankstyvą Saulės sistemos istoriją.
Manoma, kad 2025 SC79 galėjo būti išmuštas iš pagrindinio asteroidų žiedo ir vėliau pateko į Saulės artumą. Tokie atradimai padeda ne tik geriau suprasti kosmoso raidą, bet ir įvertinti galimus pavojus, kurie ateityje gali grėsti Žemei.
