Prieš kelis dešimtmečius Etiopijoje buvo rasti paslaptingi kaulai, kurie iki šiol kėlė daug klausimų mokslininkams. Šie radiniai priklausė būtybėms, vadinamoms ardipitekais, gyvenusiems prieš milijonus metų. Daug metų nebuvo aišku, ar jie buvo artimesni žmogui, ar beždžionėms, kol nauji tyrimai įnešė daugiau aiškumo.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad ardipitekų pėdų struktūra turėjo savybių, būdingų tiek gyvenimui ant žemės, tiek ant medžių. Tai rodo, kad jie galėjo būti tarpinė grandis tarp žmonių ir beždžionių. Šie atradimai pakeitė ankstesnius įsitikinimus, kad žmonės tiesiogiai kilo iš beždžionių.
Mokslininkai ištyrė dvi pagrindines ardipiteko pėdos kaulų dalis, tai šokikaulį ir kulnikaulį. Šios smulkios, bet svarbios kaulo dalys padeda suprasti, kaip senovės gyvūnai judėjo. Jų analizė parodė, kad ardipitekai galėjo vaikščioti dviem kojomis, bet taip pat puikiai lipti į medžius.
Ardi, tai moteris, atskleidusi paslaptis
1994 metais buvo rastas beveik pilnas ardipiteko patelės skeletas, pavadintas Ardi. Ji svėrė apie penkiasdešimt kilogramų ir gyveno daugiau kaip prieš keturis milijonus metų. Nors jos smegenys buvo mažos kaip beždžionės, kiti kaulai rodė įdomius žmogui būdingus bruožus.
Ardi turėjo stiprią dubenį, rankas ir pėdas, kurios tapo pagrindu naujoms išvadoms apie žmogaus evoliuciją. Tyrimai parodė, kad ji vaikščiojo išsitiesusi, bet pėda išliko panaši į beždžionės, su griebiamąja funkcija. Tokia pėda leido lipti į medžius ir judėti žeme, tarsi gamta būtų kūrusi universalią būtybę.
Ši savybė primena kai kurių Amerikos beždžionių elgesį, tai jos kartais eina dviem kojomis, bet išlaiko gebėjimą kabintis. Tai rodo, kad tokie bruožai galėjo atsirasti nepriklausomai, tarsi gamta kartotų sėkmingą modelį skirtingose vietose.
Evoliucijos paslaptis atsiskleidžia iš naujo
Nauji tyrimai parodė, kad ardipitekų pėdos buvo panašios į šimpanzių ir gorilų, bet kartu turėjo savitų bruožų. Tai reiškia, kad žmogaus linija vystėsi ne iš dabartinių beždžionių, o iš bendro protėvio, kuris judėjo ir ant žemės, ir medžiuose.
Mokslininkas Tomas Prangas pabrėžia, kad šimpanzės ir gorilos nėra žmogaus pirmtakai, o evoliucijos giminaičiai. Žmogaus raida vyko atskirai, kai bendras protėvis pradėjo žengti pirmuosius žingsnius dviem kojomis.
Šis atradimas keičia supratimą apie žmogaus kilmę. Vietoje tiesios grandinės nuo beždžionės iki žmogaus, dabar matome sudėtingą tinklą, kuriame ardipitekai užima svarbią vietą. Jie buvo būtybės, jungusios du pasaulius, tai žemės ir medžių, ir tapo viena iš kertinių grandžių mūsų istorijoje.
