Po storu Antarktidos ledo sluoksniu mokslininkai aptiko tai, ko visai nesitikėjo. Ieškodami seniausio Žemės ledo, jie rado nuosėdų pėdsakų, kurie milijonus metų tyliai kaupėsi po ledo danga. Šis radinys atveria naują požiūrį į procesus, vykstančius giliai po šalčiausiu žemyno paviršiumi.
Jau kelis dešimtmečius mokslininkai, tiriantys klimato pokyčius, gręžia gilius ledo branduolius, siekdami išanalizuoti juose įstrigusius oro burbuliukus ir chemines medžiagas. Šie duomenys padeda atkurti klimato istoriją, siekiančią šimtus tūkstančių metų. Tačiau iki šiol seniausias nepertraukiamas ledo sluoksnis siekė maždaug 800 tūkst. metų, tai tuo metu Žemės klimatas pradėjo keistis itin sparčiai.
Būtent šiame lūžio taške mokslininkai siekia pažvelgti dar gilu, kad suprastų, kas lėmė tuos pokyčius. Vienas iš jų yra profesorius Duncanas Youngas iš Teksaso universiteto geofizikos instituto, vadovauja komandai, kuri tiria naujus duomenis iš Antarktidos gelmių.
Milijonų metų procesas po ledu
Norėdami pasiekti senesnius ledo sluoksnius, tyrėjai įkūrė projektą „COLDEX“, tai Seniausio Ledo Paieškų Centrą, veikiantį kartu su JAV Nacionaliniu mokslo fondu. 2021 – 2023 metais mokslininkai pasitelkė orlaivius su radarine įranga, kad ištirtų mažai žinomą Antarktidos Rytinę dalį netoli Pietų ašigalio.
Vietoje senesnio ledo jie aptiko požemines nuosėdas, kurios, kaip paaiškėjo, kaupiasi jau nuo 14 iki 30 mln. metų. Pasak profesoriaus D. Youngo, šios nuosėdos greičiausiai susiformavo, kai ledas periodiškai tirpdavo ir pernešdavo smulkias daleles iš kalnų grandinių į požeminį baseiną.
Tai galėtų būti naujo tipo nuosėdų susidarymo procesas, nepriklausantis nuo upių ar įprastų ledyninių reiškinių. Šis atradimas keičia suvokimą apie tai, kaip formuojasi Antarktidos kraštovaizdis po ledu.
Karštis po šalčiu ir naujos tyrimų kryptys
Tyrimai atskleidė, kad šiose vietovėse esama padidėjusio geoterminio karščio srautų, dėl kurių ledas tirpsta iš apačios. Tai turi įtakos ne tik ledo judėjimui, bet ir požeminių ežerų susidarymui. Tokie ežerai gali veikti kaip natūralūs archyvai, saugantys informaciją apie senovės klimatą.
Nors Pietų ašigalio baseinas gali būti per aktyvus dėl tirpimo, mokslininkai tiki, kad aukščiau esančiuose regionuose gali būti išlikęs nepažeistas senovinis ledas. Todėl kitas projekto „COLDEX“ etapas sutelktas į šias vietas. Tyrėjai taip pat planuoja ekspedicijas į Allan Hills regioną, kur jau rasta daugiau nei penkių milijonų metų senumo ledo fragmentų, bei į europiečių tyrimų vietą „Little Dome C“.
Kelias į seniausią Žemės istoriją
Tikslas yra atrasti nepertraukiamą ledo sluoksnį, kuris galėtų atskleisti milijonų metų klimato pokyčius. Tokie atradimai leistų suprasti, kaip planeta reaguoja į natūralius šilimo ir atšalimo ciklus bei kaip šie procesai gali paveikti mūsų ateitį.
Antarktidos ledynai saugo daugiau nei tik šaltį, jie slepia pasakojimą apie Žemės raidą. Kiekvienas naujas grąžtas, pasiektas gilumoje, priartina mus prie atsakymo, kaip keitėsi mūsų planeta ir kokių iššūkių gali atnešti jos ateities klimatas.
