Astronomai iš viso pasaulio nerimsta, nes naujausi „James Webbo“ teleskopo vaizdai parodė šimtus mažų raudonų taškelių, išsibarsčiusių po ankstyvąjį kosmosą. Jie atrodo pernelyg ryškūs, kad būtų juodosios skylės, ir per daug tankūs, kad būtų įprastos galaktikos.
Šie objektai, pavadinti mažaisiais raudonais taškais, kelia didžiulį galvosūkį mokslininkams, nes neatitinka jokių iki šiol žinomų Visatos modelių. Mokslininkai juos praminė Visatos laužytojais, nes jų savybės tiesiog nepaaiškinamos.
Manoma, kad šie taškai gali būti naujo tipo dangaus kūnai, tai hibridai tarp žvaigždžių ir juodųjų skylių. Stebėjimai rodo, jog ankstyvasis kosmosas buvo kur kas gyvesnis ir sudėtingesnis nei manyta anksčiau. Galbūt šie taškai yra pirmieji žingsniai į galaktikų ar kvazarų formavimąsi.
Dar labiau intriguoja tai, kad panašių objektų rasta ne tik tolimiausiuose Visatos kampuose, bet ir vos už milijardo šviesmečių nuo Žemės. Tokie atstumai kosminiu mastu reiškia, kad šie reiškiniai vis dar gali egzistuoti dabartinėje Visatos epochoje.
Paslaptis, vadinama Urviniu rubinu
Vienas iš šių keistų objektų gavo pavadinimą „Urvys“. Jo šviesos spektras parodė staigų lūžį tarp ultravioletinių ir matomų bangų, kurio neatkartoja jokia žinoma galaktika. Mokslininkai sako, kad tai primena ribą tarp dviejų tikrovių, tai vienos tamsios ir tyliai spindinčios, kitos akinamai šviesios. Analizė parodė, kad šis objektas jungia žvaigždės ir juodosios skylės savybes, todėl tyrėjai jį pavadino nepaprastu rubinu.
Tai buvo pirmasis įrodymas, kad tokie hibridiniai objektai iš tiesų egzistuoja. Jie gali būti trūkstama grandis tarp pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų evoliucijos. Dėl šios priežasties „Urvys“ tapo vienu svarbiausių atradimų pastaraisiais metais, atveriančiu naujus kelius suprasti, kaip gimsta dangaus kūnai.
Galaktikų sėklos ir netikėti artimieji
Hamburgo universiteto mokslininkai atrado raudonų taškų, kuriuos supa kelios mažesnės galaktikos. Tokia struktūra labai primena kvazarus, tai itin ryškius galaktikų centrus. Tai paskatino hipotezę, kad šie objektai galėjo tapti būsimų galaktikų branduoliais, aplink kuriuos augo milžiniškos žvaigždžių sistemos. Vis dėlto daugelis mažųjų taškų atrodo pernelyg unikalūs, kad virstų kvazarais.
Dar didesnę staigmeną sukėlė faktas, jog keli iš šių objektų aptikti netoliese mūsų galaktikos, tai reiškia, kad jie nėra tik praeities liekanos. Jie gali būti aktyvūs ir dabar, atskleisdami procesus, kurie vyksta net brandžiuose kosmoso regionuose.
Kelias į naują kosminį suvokimą
Per vos trejus metus nuo pirmųjų stebėjimų paskelbta daugiau nei du šimtai mokslinių darbų apie mažus raudonus taškus. Kiekvienas tyrimas prideda naują detalę prie šios paslaptingos dėlionės. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks stebėti, kaip vienas iš šių objektų keičiasi laike, tai galbūt pavirsdamas į naują galaktiką.
Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad mūsų Visata slepia dar daug paslapčių. Mažieji raudoni taškai primena, jog net po daugybės metų stebėjimų dangus vis dar geba mus nustebinti.
