Lietuvos gyventojai sunaudoja net 29 proc. visos galutinės šalyje vartojamos energijos – daugiau nei šalies pramonė ar paslaugų sektorius. Tai rodo, kad net ir būdami paprasti vartotojai, turime milžinišką potencialą prisidėti prie energetinės transformacijos. Ne kalbomis ar šūkiais, bet kasdieniais sprendimais savo namuose. Apie tai, kaip paprastai ir efektyviai sumažinti energijos švaistymą, kalba „Ignitis grupės“ tvarumo ekspertė dr. Dalia Buivydienė.
Pirmas žingsnis link efektyvesnio energijos naudojimo – atkreipti dėmesį į tai, kas akiai nematoma, bet sąskaitose – labai apčiuopiama. Didelė dalis namų technikos – mikrobangų krosnelės, kavos aparatai, televizoriai ar garso sistemos – paliekamos budėjimo režime. Nors kiekvienas įrenginys „ryja“ vos kelis vatus, per mėnesį tai susidėlioja į dešimtis kilovatvalandžių.
„Kai kalbame apie elektros sąnaudas, dažnai pirmiausia galvojame apie oro kondicionierius ar skalbimo mašinas. Tačiau nematomas švaistymas yra kur kas išsamesnis – tai maži įpročiai, kurie, jei jų nesuvaldai, gali per metus kainuoti net iki kelių dešimčių eurų ir daugiau“, – sako „Ignitis grupės“ tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertė, dr. Dalia Buivydienė.
Šaldytuvo atitirpinimas, reguliari valymo priežiūra, vandens šildytuvo temperatūros palaikymas ties 55–60 laipsnių – tai tik keli paprasti techniniai sprendimai, kurie sumažina įrenginių apkrovą ir ilgina jų tarnavimo laiką. Skalbimui taip pat verta pasitelkti vasaros galimybes – kai šiluma leidžia džiovinti natūraliai, džiovyklė gali pailsėti, o sąskaitos – sumažėti.
„Patarimus mes linkę ignoruoti tol, kol negauname sąskaitos. Tačiau svarbu suprasti – daugiausia laimi tie, kurie imasi veiksmų prieš pasikeičiant kainoms ar orui. Ypač, kai visi mūsų veiksmai tampa sąmoningais įpročiais, tuomet ir gaunamas sąskaitos nebe taip nustebina“, – priduria ekspertė.
Šildymo efektyvumas prasideda nuo termometro ir langų
Kai prasideda šildymo sezonas, elektros tema dažnai pasitraukia į antrą planą, nes išlaidos šilumai dažnai tampa didžiausiu metų iššūkiu. Svarbu prisiminti, kad patalpos temperatūros sumažinimas vos dviem laipsniais gali sumažinti sąnaudas 10 proc. – to nepasieksite jokiomis nuolaidomis.
„Pavyzdžiui, vietoje 22 laipsnių temperatūros palaikyti 20 – komforto lygis iš esmės nesikeičia, bet piniginė tikrai pajunta skirtumą. Taip pat, jei to seniai nedarėte, verta peržiūrėti savo langų kokybę ir sandarumą, nes tai jie taip pat juntamai gali prisidėti prie patiriamų šilumos nuostolių“, – pažymi dr. D. Buivydienė.
Senų langų keitimas – vienas efektyviausių ilgalaikių sprendimų. Šiluma lieka patalpose žymiai ilgiau, o vasarą sumažėja poreikis naudoti kondicionierių. Todėl tai sprendimas, kuris pareikalauja finansinės investicijos, bet jo nauda jaučiama ištisus metus.
Išmanieji šildymo sprendimai: kai šiluma prisitaiko prie lauko oro
Modernūs termoreguliatoriai, išmanūs šildymo punktai ar net programėlėmis valdomi sprendimai leidžia tiksliai reguliuoti šildymo intensyvumą. Automatinės sistemos fiksuoja lauko temperatūros pokyčius ir reaguoja į juos be žmogaus įsikišimo – šiluma tiekiama tik tada, kai jos reikia, o ne „iš įpročio“.
„Investicija į išmanų šilumos punktą atsiperka greitai. Kai sistema dirba pagal realų poreikį, o ne pagal vieną kartą nustatytą grafiką, rezultatai juntami tiek kalbant apie komfortą, tiek matomi sąskaitose“, – komentuoja „Ignitis grupės“ tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertė dr. D. Buivydienė.
Tokios sistemos ypač pasiteisina gyvenamuosiuose daugiabučiuose, kur reguliavimas anksčiau būdavo centralizuotas, neatsižvelgiant į konkretaus buto ar pastato situaciją. Šiandien siūlomi išmanūs sprendimai leidžia tai keisti.
Energijos taupymas be didelių išlaidų: misija įmanoma
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip mažinti išlaidas ir taupiau naudoti energiją. Prie šių pokyčių prisideda ir išmanūs sprendimai – vienas jų, „Ignitis“ sukurta mobilioji programėlė „EnergySmart“, kuria jau naudojasi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Ji leidžia realiuoju laiku matyti elektros kainas, stebėti savo suvartojimą ir planuoti energijos naudojimą taip, kad prietaisai ar elektromobiliai būtų įjungiami pigesnėmis valandomis. Tai padeda formuoti taupesnius įpročius ir geriau suprasti, nuo ko priklauso sąskaitos už elektrą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi pokyčiai reikalauja didelių investicijų. Yra visa eilė priemonių, kurios greitai atsiperka, pavyzdžiui, LED apšvietimas, judesio davikliai laiptinėse, automatiniai durų uždarytuvai ar išmani šviesos kontrolė. Net ir buityje tai gali būti paprastas kištukinis laikmatis ar prietaisų grupinis išjungiklis.
„Energetinis efektyvumas nebūtinai yra renovacijos projektas. Kartais tai yra keli gerai suplanuoti pirkiniai arba pokalbis su šeima apie naujus įpročius. Mes dažnai galvojame, kad taupyti reikia pradėti nuo pinigų, bet iš tiesų pirmiausia reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, kurie priveda prie didesnių tikslų“, – sako dr. D. Buivydienė.
Net temperatūros sureguliavimas gali būti efektyvus sprendimas. Namuose rekomenduojama palaikyti apie 19 laipsnių temperatūrą žiemą ir ne mažiau nei 26–27 laipsnių vasarą (jei naudojami kondicionieriai). Toks režimas ne tik sumažina energijos suvartojimą, bet ir prisideda prie sveikesnio gyvenimo ritmo.
Visuomenės įpročiai turi galią keisti energetikos kryptį
Remiantis VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) duomenimis, Lietuvoje kasmet suvartojama apie 65,9 TWh energijos, o norint pasiekti Europos Sąjungos tikslus iki 2030-ųjų, šis kiekis turės sumažėti iki 52,64 TWh. Tai reiškia, kad pokyčiai būtini visur – ne tik versle ar pramonėje, bet ir mūsų kasdienybėje.
„Kiekvienas mūsų sprendimas – ar išjungti šviesą, ar pasirinkti trumpesnį skalbimo režimą – yra dalis bendros sistemos. Jei visi namų ūkiai sumažintų vartojimą vos keliais procentais, šalies mastu tai reikštų šimtus milijonų kilovatvalandžių. Visa tai yra realu ir viskas – mūsų rankose, tereikia žengti pirmąjį žingsnelį“, – apibendrina dr. D. Buivydienė.
„EnergySmart“ programėlė padeda ne tik taupyti, bet ir suprasti savo poveikį aplinkai. Stebėdami suvartojimą, gyventojai gali įvertinti, kiek mažiau CO₂ išskiriama dėl efektyvesnio energijos naudojimo. Tokie sprendimai skatina tvarumą be didelių investicijų ir rodo, kad energetinė transformacija gali prasidėti nuo paprasto veiksmo – savo elektros suvartojimo stebėjimo.
