Dirbtinis intelektas dažnai pristatomas kaip pažangos ir ekonomikos augimo variklis. Tačiau vis daugiau tyrimų perspėja, kad pernelyg greitas ir nekontroliuojamas jo diegimas gali išprovokuoti rimtas socialines ir ekonomines krizes. Naujausia JAV ekonomistų ataskaita prognozuoja, kad iki 2028 metų ši technologija gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių vieną didžiausių sukrėtimų šalies istorijoje.
Technologijų raida, ypač dirbtinio intelekto (DI) plėtra, kuriai ilgą laiką buvo pranašaujamas pasaulinio klestėjimo proveržis, gali tapti vienos giliausių ekonominių krizių JAV istorijoje katalizatoriumi.
Ekonominių tyrimų instituto „Citrini Research“ paskelbta ataskaita „2028-ieji: globali intelekto krizė“ jau spėjo sukelti nerimą Volstrite.
Po dokumento paviešinimo vasario 23 dieną akcijų rinka reagavo akimirksniu: technologijų milžinės IBM akcijos smuko 13 %, o „Datadog“, „CrowdStrike“ ir „Zscaler“ vertybiniai popieriai prarado po 9 % vertės.
Analitikų prognozėmis, iki 2028 metų JAV ekonomika gali patirti precedento neturintį sukrėtimą. Tikimasi, kad pagrindinis biržos indeksas S&P 500 gali kristi 38 %, nedarbo lygis išaugti iki 10,2 %, o kredito rinka patekti į gilią krizę. Pagrindiniu šių procesų veiksniu įvardijamas masinis DI diegimas.
Ekonomistai aiškina šį paradoksą taip: nors dirbtinis intelektas smarkiai padidins produktyvumą ir efektyvumą, tai nebūtinai reikš gyventojų ekonominį klestėjimą. Priešingai, įmonės gali masiškai atleisti darbuotojus, juos pakeisdamos gerokai pigesniais algoritmais ir automatizuotomis sistemomis.
Gyventojų perkamajai galiai mažėjant, o kartu traukiantis ir įmonių pajamoms, korporacijos bus skatinamos taupyti dar griežčiau. Tai gali įsukti destruktyvų ciklą: naujos atleidimų bangos, skirtos finansuoti investicijas į DI, dar labiau mažins vartojimą, o galiausiai suduos smūgį socialinei struktūrai, finansų rinkoms ir nekilnojamojo turto sektoriui.
Kas pirmieji praras darbą?
Istoriškai kiekviena technologinė revoliucija sukurdavo naujų profesijų. Dirbtinis intelektas – ne išimtis: darbo rinkoje atsiranda duomenų centrų inžinierių ir vadinamųjų „promptų“ (užklausų DI sistemoms) specialistų pareigybės. Vis dėlto, analitikų teigimu, naujų darbo vietų kūrimo tempas tragiškai atsilieka nuo senųjų naikinimo tempo.
„Kiekvienai naujai dirbtinio intelekto sukurtai darbo vietai dešimtys senų tampa nebereikalingos“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Be to, tikėtina, kad naujose pozicijose siūlomas darbo užmokestis bus gerokai mažesnis nei iki šiol įprasti atlyginimų standartai. Didžiausias smūgis iki 2028 metų prognozuojamas biurų darbuotojams ir paslaugų sektoriui. Tuo pat metu gamybos, statybų, sveikatos apsaugos ir įvairių amatininkiškų profesijų srityse padėtis, tikėtina, išliks santykinai stabili.
Vis dėlto net ir krizės sąlygomis kai kurios korporacijos gali fiksuoti rekordinius pelnus, daugiausia dėl drastiškai sumažintų personalo išlaidų. Tačiau šios lėšos nustos cirkuliuoti ekonomikoje per atlyginimus analitikams, teisininkams, vadybininkams ar programuotojams.
Ekonomistai šį reiškinį vadina „vaiduoklišku BVP“: tai ekonominė veikla, kuri atsispindi makroekonominėse ataskaitose, tačiau realiai nesukuria apčiuopiamos naudos nei ekonomikai, nei visuomenei.
Galimos priemonės ir pavėluota reakcija
Manoma, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė anksčiau ar vėliau bus priversta įsikišti. Viena iš galimų priemonių įvardijamas vadinamasis „DI dividendas“ – mechanizmas, pagal kurį dalis korporacijų viršpelnio būtų perskirstoma piliečiams, praradusiems darbą dėl automatizacijos.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad socialinė struktūra gali byrėti greičiau, nei bus įmanoma priimti ir įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Lėtas politinių sprendimų priėmimo procesas akivaizdžiai pralaimi spartai, kuria vystosi ir diegiamas dirbtinis intelektas.
Anksčiau dirbtinio intelekto pradininku vadinamas daktaras Džefris Hintonas, dažnai tituluojamas DI „krikštatėviu“, yra pabrėžęs, kad vienas iš būdų mažinti egzistencines rizikas – kurti galingesnes ir protingesnes DI sistemas su tam tikrais „motiniškais instinktais“, t. y. su vidiniais saugikliais, kurie neleistų joms kenkti žmonėms.
