Mokslininkai jau seniai žino, kad Saulės išsiveržimai gali paveikti mūsų planetą, tačiau nauji tyrimai atskleidė dar sudėtingesnius procesus. Kosminiai orai, kylantys iš Saulės, sukuria galingus srautų pliūpsnius, galinčius sutrikdyti Žemės magnetinį lauką.
Šie reiškiniai kartais būna tokie stiprūs, kad pažeidžia elektros tinklus, ryšio sistemas ir net palydovus orbitoje. Iki šiol buvo manoma, kad geomagnetines audras sukelia tik didžiuliai Saulės išsiveržimai, vadinami vainikinės masės išmetimais.
Tačiau nauji modeliai rodo, kad pavojus gali slypėti ir mažesniuose reiškiniuose, tarsi Saulės „tornado“. Šie sūkuriai, kuriuos mokslininkai vadina srauto virvėmis, formuojasi erdvėje tarp Saulės ir Žemės.
2025 metų spalį žurnale „Astrophysical Journal“ paskelbtas tyrimas parodė, kad šie magnetiniai sūkuriai gali būti tokie pat pavojingi kaip ir didžiuliai išsiveržimai. Jie susidaro, kai greitas Saulės vėjas atsitrenkia į lėtesnį srautą priešais jį. Tokiu būdu gimsta magnetinės „virvės“, kurios gali pasiekti Žemę ir sukelti pavojingas audras.
Kaip gimė Saulės „tornado“ teorija?
Tyrimas prasidėjo 2023 metais, kai kosminių orų ekspertai pastebėjo nepaaiškinamas audras, kurios kilo be jokio pastebimo Saulės išsiveržimo. Tai paskatino kelti klausimą, ar egzistuoja mažesni reiškiniai, formuojantys geomagnetines audras tiesiog kelionėje nuo Saulės iki Žemės.
Mokslininkai išanalizavo senesnes Saulės simuliacijas, tačiau jose trūko raiškos, kad būtų galima pastebėti šiuos smulkius sūkurius. Todėl jie sukūrė naują, itin tikslų modelį, kuris leido stebėti reiškinius šimtą kartų detaliau nei anksčiau. Tai buvo tarsi perėjimas nuo pasaulinės orų prognozės prie detalaus uragano sekimo.
Kas paaiškėjo naujuose modeliuose?
Simuliacijos atskleidė, kad kai Saulės išsiveržimas susiduria su lėtesniu saulės vėju, atsiranda magnetinių sūkurių, kurie elgiasi kaip kosminiai viesulai. Jie gali judėti Saulės link Žemės, išlaikydami savo struktūrą tūkstančius kilometrų. Šių srautų galia pakankama sukelti stiprius geomagnetinius trikdžius.
Mokslininkai sako, kad tai tarsi stebėti uraganą, kuris savo viduje gimdo daugybę mažų, bet pavojingų tornadų. Iki šiol šių struktūrų nebuvo įmanoma pastebėti, nes jos egzistuoja per trumpai ir yra per mažos dabartiniams stebėjimo prietaisams.
Ką tai reiškia Žemei?
Šis atradimas paaiškina, kodėl kai kurios geomagnetinės audros įvyksta net tada, kai Saulėje nebuvo matyti išsiveržimų. Tai reiškia, kad kosminiai orai gali kilti spontaniškai, o jų prognozavimas tampa dar sudėtingesnis.
Tokie magnetiniai sūkuriai gali trikdyti energijos tiekimą ar net pakenkti palydovų veiklai. Kad būtų galima geriau pasiruošti šiems reiškiniams, mokslininkai planuoja kurti naujas palydovų misijas.
Viena jų yra kosminių tyrimų projektas (SWIFT), kuris stebės Saulės vėjo struktūras iš kelių taškų vienu metu. Šie tyrimai leis tiksliau numatyti pavojingus įvykius ir apsaugoti mūsų technologinę civilizaciją nuo Saulės „tornado“ poveikio.
