Iki šių metų gegužės daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų jau buvo pateikę metines pajamų deklaracijas ir atitinkamai susimokėjo mokesčių nepriemokas arba susigrąžino susidariusias permokas.
Tačiau, kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys, net 35 tūkst. žmonių vis dar neatsiėmė jiems priklausančių pinigų. Vien už 2023 metus permokų nesusigrąžino daugiau nei 16 tūkst. gyventojų.
Per pastaruosius penkerius metus bendra neatsiimtų sumų vertė siekia daugiau nei 18 mln. eurų, o vien pernai gyventojams liko negrąžinta apie 8,8 mln. eurų. Kai kuriais atvejais pavieniams asmenims priklauso itin didelės sumos, nuo 31 iki 88 tūkst. eurų.
Tiesa, vidutinė neatsiimta suma vienam žmogui siekia apie 525 eurus. Kodėl tiek daug žmonių nesusigrąžina pinigų? Kur jie dingsta? Ir kaip užtikrinti, kad jūsų permoka nepasimestų?
Kaip susigrąžinti GPM permoką?
Pasak VMI, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką susigrąžinti paprasta, tereikia laiku ir tiksliai užpildyti metinę deklaraciją. Taisyklingai pateikta deklaracija automatiškai laikoma prašymu grąžinti permoką, todėl papildomų veiksmų imtis nereikia.
Pinigai pervedami į gyventojo nurodytą banko sąskaitą iki liepos 31 dienos. Kaip teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, pinigų grąžinimo tvarka nėra susieta su deklaracijos pateikimo data – permokos pervedamos atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į savivaldybių biudžetų galimybes.
Todėl net ir vėliau pateikusieji deklaraciją gali pinigus gauti greičiau nei tie, kurie ją pateikė anksčiau. Svarbu žinoti, kad deklaraciją galima teikti už penkerius praėjusius metus. Jei to nepadaroma, permoka lieka valstybės biudžete.
Jeigu deklaracija pateikta laiku, bet permoka iki liepos 31 dienos dar negrąžinta, gyventojui patariama pasitikrinti, ar nereikia patikslinti deklaracijos. Tokiu atveju pinigai grąžinami per 90 dienų nuo patikslintos deklaracijos pateikimo.
Kodėl permokos negrąžinamos?
VMI nurodo kelias pagrindines priežastis, kodėl permokėti pinigai kartais negrįžta gyventojui.
Pirmiausia yra klaidingos ar nepagrįstos deklaruotos išlaidos. Pavyzdžiui, deklaruojamos tokios draudimo įmokos, kurios netinkamos mokesčių lengvatoms, arba nurodoma, kad įmokas mokėjo asmuo, kuris realiai jų nemokėjo.
Taip pat dažnai pasitaiko situacijų, kai vienos išlaidos deklaruojamos kelis kartus, pavyzdžiui, už studijas deklaruoja ir studentas, ir tėvai. Arba gyventojas pateikia netikslius duomenis apie jau išskaičiuotus mokesčius – nurodo didesnę sumą nei gauta iš darbdavio ar kito mokesčių mokėtojo.
Dar viena klaida – neteisingai įvardijamos pajamos. Dažnas atvejis, jog neapmokestintos draudimo išmokos pateikiamos kaip neapmokestinamos, nors jos iš tiesų turi būti apmokestintos. Tokiu atveju GPM permoka taip pat negrąžinama.
VMI taip pat negali grąžinti permokos, jei asmuo nepateikia visų pajamų, pavyzdžiui, nedeklaruoja nekilnojamojo turto, automobilių, finansinių priemonių pardavimo ar individualios veiklos pajamų.
Problemos kyla ir tada, kai deklaracijos pateikiamos per anksti, dar iki oficialios VMI deklaravimo pradžios, kai tretieji asmenys dar nėra spėję pateikti savo duomenų.
Be to, permokos negrąžinamos, jei gyventojas neteisingai deklaruoja parduoto turto įsigijimo kainą arba savarankiškai sumokėtų mokesčių sumą. Permoka gali būti ir automatiškai įskaityta į gyventojo turimas skolas, tiek VMI, tiek „Sodrai“.
Ką daryti, kad pinigai nepasimestų?
Tam, kad permokėtas GPM pasiektų jūsų sąskaitą, svarbu pateikti deklaraciją teisingai, laikytis terminų ir reguliariai tikrinti, ar nėra pastabų ar prašymų patikslinti duomenis.
Verta įsitikinti, kad banko sąskaita nurodyta teisingai, o deklaruotos išlaidos – pagrįstos. Jei vis dar nesate tikri dėl savo GPM situacijos, verta prisijungti prie VMI elektroninės deklaravimo sistemos ir pasitikrinti, ar jums nepriklauso grąžinimas.
Juk niekas nenori palikti valstybės biudžete to, kas priklauso jam pačiam.
