Europos Komisijoje kilo nerimas – vis daugiau dėmesio sulaukia tyrimas, susijęs su tariamu šnipų tinklu, kuris galėjo veikti Vengrijos Europos Sąjungos ambasadoje Briuselyje.
Dėl šių įtarimų į dėmesio centrą pateko Oliveras Varhelyi – dabartinis Vengrijos atstovas Europos Komisijoje, atsakingas už sveikatos klausimus. Pasirodo, tyrimo epicentre esantis laikotarpis sutampa su Várhelyi buvimu ambasadoriaus poste Briuselyje, kur jis dirbo nuo 2015 iki 2019 metų.
Dabartinė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neketina palikti šios temos nuošalyje, kaip pranešė atstovė spaudai Paula Pinho, von der Leyen artimiausiu metu tiesiogiai susitiks su Varhelyi ir iškels jam visus klausimus, susijusius su šiuo skandalu.
Tyrimo detalės ir kaltinimų esmė
Teigiama, kad šnipinėjimo tinklas veikė laikotarpiu nuo 2012 iki 2018 metų – tai reiškia, kad galimai buvo renkama jautri informacija apie Europos Sąjungos institucijas bei jų vidaus dokumentus. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, jog tinkle galėjo būti verbuojami vengrai, turintys prieigą prie konfidencialios medžiagos.
Tyrimą pradėjo Vengrijos nepriklausoma tiriamosios žurnalistikos organizacija „Direkt36“ – kartu su keliais tarptautiniais laikraščiais.
Jų pateikti duomenys leidžia manyti, jog Vengrijos ambasada galėjo tapti vienu iš centrų, iš kur buvo organizuojama žvalgybinė veikla prieš patį Briuselį. Visa tai vyko tuo metu, kai santykiai tarp Vengrijos ir ES jau buvo įtempti, dėl žiniasklaidos laisvės, demokratijos bei teisinės valstybės principų.
Politinės pasekmės ir Europos Komisijos reakcija
Reaguodama į situaciją, Europos Komisija suformavo specialią darbo grupę, kurios tikslas – įsigilinti į visus įtarimus ir išsiaiškinti, kiek pagrįsti šie kaltinimai. Varhelyi atsidūrė itin nepatogioje padėtyje – ne tik dėl buvusio vadovavimo ambasadai, bet ir dėl dabartinių pareigų, kurios reikalauja visiško lojalumo ir nepriklausomumo nuo bet kokios nacionalinės įtakos.
Tuo metu net 60 teisės mokslininkų iš 30 skirtingų šalių kreipėsi į Europos Parlamentą su atviru laišku – jame keliami rimti klausimai dėl to, ar Varhelyi dar gali eiti savo pareigas. Pasak jų, bet kokia veikla, susijusi su šnipinėjimu ar tiesiog jo aplinka, yra nesuderinama su Europos Komisijos nario pareigų nepriklausomumu.
Vengrijos reakcija – menkinimas ir kontrataka
Vengrijos valdžia į situaciją reagavo atvirai kritiškai. Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto šį ketvirtadienį per parlamento posėdį pareiškė, kad tai – senos istorijos, kurios vėl ištrauktos į paviršių tik tam, kad būtų pasiektas politinis efektas. Anot jo, tokią veiklą vykdo visos valstybės narės – todėl nėra pagrindo išskirti vien tik Vengrijos.
„Mus kaltina todėl, kad nepritariame jų pozicijai dėl migracijos ir Ukrainos. Tai viskas. Ne todėl, kad būtume padarę kažką kitokio nei kitos šalys“, – tvirtino Szijjarto. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad šis spaudimas – tai politinio žaidimo dalis, kurio tikslas yra daryti įtaką Vengrijos pozicijai Europos Sąjungoje.
Pasitikėjimo išbandymas
Šis skandalas iš esmės paliečia vieną iš svarbiausių ES principų – tarpinstitucinį pasitikėjimą. Jei pasitvirtintų, kad viena iš šalių narė sąmoningai infiltravo šnipus į institucijas, tai būtų precedentinis atvejis. O jeigu dar ir aukšto rango Komisijos narys būtų kaip nors susijęs – tai taptų ne tik reputaciniu smūgiu, bet ir keltų realų pavojų visos Sąjungos stabilumui.
Kol kas aišku tik viena – Europos Komisija šįkart neketina tylėti. Ursula von der Leyen jau rodo, kad šis klausimas bus sprendžiamas rimtai. O tai reiškia, kad Oliverui Varhelyi artimiausiu metu gali tekti ne tik atsakinėti į klausimus, bet galbūt ir svarstyti, ar gali likti užimamuose pareigose.
