Nors oficialiai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas giria tvirtą draugystę su Kinija, slaptame dokumente, kurį gavo „The New York Times“, situacija piešiama visai kitaip.
Remiantis aštuonių puslapių vidiniu Federalinės saugumo tarnybos (FSB) dokumentu, Kinija įvardijama ne kaip partnerė, o kaip priešas, keliantis rimtą pavojų Rusijos nacionaliniam saugumui.
Pasak šaltinio, šis dokumentas buvo patvirtintas 2023 arba 2024 metais ir akcentuoja prioritetus kovojant su Kinijos šnipinėjimu.
Ataskaitoje minima, kad Kinija esą aktyviai siekia verbuoti Rusijos mokslininkus, kad gautų prieigą prie pažangių karinių technologijų. Taip pat nurodoma, jog Pekinas šnipinėja Rusijos karines operacijas Ukrainoje – tai daroma siekiant rinkti duomenis apie Vakarų ginkluotės naudojimą.
Slapta FSB padalinio veikla apima ir Arkties regioną, pareigūnai teigia, kad kinų žvalgyba veikia per kasybos įmones bei universitetus, bandydama maskuoti savo tikrąją paskirtį.
„New York Times“ pateikė dokumentą analizei šešioms užsienio žvalgybos tarnyboms – visos jį pripažino autentišku. Viena iš ataskaitos išvadų – Kinijos mokslininkai gali ruošti dirvą teritorinėms pretenzijoms į Rusijos teritorijas.
Taip pat pažymima, kad Kinijos veiksmai įgavo pagreitį 2022 metų pradžioje, kai vos prieš tris dienas iki invazijos į Ukrainą FSB patvirtino naują kontržvalgybos programą, kurios pagrindinis tikslas užkirsti kelią Kinijos žvalgybos sėkmei.
Strateginė priklausomybė nuo Kinijos – dvilypė draugystė
Nors po 2022 metų invazijos Kinija tapo pagrindine Rusijos ekonomine atrama, tiekdama mikroprocesorius, programinę įrangą, karinius komponentus ir pirkdama naftą – slaptoji informacija rodo, kad Maskva nepasitiki Pekinu.
Ypač dėl to, kad Rusija buvo priversta sutelkti beveik visus savo žvalgybos ir karinius pajėgumus į Ukrainą. Tuo metu Kinija, kaip manoma, stengėsi pasinaudoti situacija, siekdama stiprinti savo pozicijas, verbuodama su Kremliumi susijusius pareigūnus, ekspertus, žurnalistus ir verslininkus.
FSB pareigūnams buvo pateiktas nurodymas aktyviai saugoti svarbią strateginę informaciją nuo patekimo į Kinijos rankas. Tokio žingsnio imtasi žinant, kad Kremlius yra vis labiau priklausomas nuo Pekino tiek ekonomine, tiek technologine prasme, ypač po to, kai Vakarų šalys įvedė plataus masto sankcijas.
Viešai – sąjungininkai, už uždarų durų – įtarimai
Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nuo draugystės pradžios susitiko daugiau nei 40 kartų. Oficialiai abi šalys pristatomos kaip strateginės partnerės. Tačiau minėta slaptosios tarnybos ataskaita rodo, kad už uždarų durų FSB vertina Pekiną kaip pavojingą žaidėją.
Žvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, dokumentas ne tik atskleidžia realų Maskvos požiūrį į Kiniją, bet ir kelia klausimų dėl to, ar ši sąjunga išliks tokia stipri, kaip bandoma įtikinti pasaulį. Kinija, atrodo, žaidžia savo žaidimą, išlaikydama draugišką fasadą, tačiau siekdama maksimaliai išnaudoti Rusijos pažeidžiamumą.
Ši informacija gali iš naujo pakurstyti diskusijas apie tai, kiek ilgai Maskva ir Pekinas liks vienoje pusėje. Nes jei net Rusijos saugumo tarnybos mato Kiniją kaip priešą, dvikalbystė tarp oficialių pareiškimų ir realios strateginės politikos tampa vis aiškesnė.
