Skaitmeninių pinigų revoliucija Lietuvoje: miestuose gyvenama be grynųjų, o kaimuose vis dar su kupiūromis

Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos kavinėje vos keli klientai traukia iš piniginės grynuosius – dauguma atsiskaito kortele arba išmaniuoju telefonu. Tačiau regionuose dar vis dažniau šlama banknotai arba žvanga monetos.

Asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuva juda skaitmeninių pinigų link, bet ši kelionė vyksta dviem greičiais – didmiesčiai sparčiai modernėja, o regionai vis dar laikosi grynųjų.

Kaip rodo tyrimo duomenys, tarp respondentų pagrindiniu atsiskaitymo būdu išlieka bankinės kortelės – jomis naudojasi net 83 % apklaustųjų. Didžiąją dalį sudaro debeto kortelės (78 %), tačiau kredito kortelės, leidžiančios atsiskaityti skolintomis banko lėšomis, tebėra nišinis produktas – jas renkasi tik 6 %.

„Išmaniosios mokėjimo programėlės, tokios kaip „Revolut“, „Apple Pay“ ar „Google Pay“, dar nėra masiškai paplitusios, tačiau jau naudojamos 17 % apklaustųjų. Nors šis skaičius palyginti nedidelis, būtent jis sparčiausiai auga, ypač tarp jaunimo, gyvenančio didmiesčiuose. Grynieji vis dar išlieka reikšmingi – jais atsiskaito 44 % gyventojų“, – teigia „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė.

Lietuvos „fintech“ sektorius kuria sprendimus, kurie kasdienį atsiskaitymą daro paprastą, saugų ir patogų.

Didmiesčių gyventojai pirmauja

Didžiausi skirtumai atsiskleidžia lyginant didmiesčius ir regionus. Tyrimo duomenimis, didmiesčiuose beveik ketvirtadalis (23 %) gyventojų atsiskaito naudodamiesi programėlėmis, o grynaisiais moka tik 38 %. Regionuose 53 % atsiskaito grynaisiais, o programėles naudoja – 9 %. Kaimuose situacija mišri: 46 % renkasi grynuosius, 14 % – programėles.
Pasak G. Ranonytės, skaičiai rodo aiškią tendenciją – skaitmeninių pinigų revoliucija vyksta pirmiausia didmiesčiuose, o regionai dar tik įsibėgėja.

Įpročių kontrastai

Tyrimo duomenys atskleidė ir keletą netikėtų detalių. Kredito kortelės Lietuvoje mažiau populiarios. Vakarų Europoje ar JAV jos yra visiškai įprastas reiškinys, o Lietuvoje jomis atsiskaito vos 6 % apklausoje dalyvavusių žmonių. Dažniausiai tai 36–45 m. didmiesčių gyventojai, gaunantys aukštas pajamas ir užimantys vadovaujamas pozicijas.

38 % jaunimo (18–25 m.) dažniausiai už paslaugas ir prekes moka telefonu, o vyresni nei 56 m. – 59 % tebemoka grynaisiais.

81 % moterų atsiskaito debeto mokėjimo kortelėmis, 22 % vyrų naudojasi programėlėmis.

Namų ūkiuose, kur pajamos vienam nariui viršija 1000 Eur, net ketvirtadalis (25 %) gyventojų atsiskaitydami dažniausiai naudoja programėles.

Ar ilgainiui Lietuvoje nebeliks grynųjų?

„Fintech Hub LT“ tyrimo duomenys rodo du skirtingus atsiskaitymo įpročius Lietuvoje. Vienoje pusėje – didmiesčiai, kur gyventojai atsiskaito vos keliais telefono paspaudimais. Kitoje – regionai, kuriuose grynieji tebėra ne tik įprotis, bet ir pasitikėjimo garantas.

„Tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį didmiesčių gyventojai beveik atsisakys grynųjų, o regionuose išliks mišrus atsiskaitymo modelis. Viena aišku – mokėjimo įpročiai sparčiai kinta ir jau dabar atspindi visuomenės modernėjimą“, – sako G. Ranonytė.

Didėjantis išmaniųjų mokėjimų populiarumas rodo, kad „fintech“ sektorius Lietuvoje turi tvirtą pagrindą augimui.