Praėjo trisdešimt metų nuo tada, kai mokslininkai pirmą kartą aptiko planetą už mūsų Saulės sistemos ribų. Šiandien jų jau žinome daugiau kaip šešis tūkstančius, tačiau nė viena nėra tokia kaip Žemė.
Astronomai tiki, kad tikroji atrasta „antroji Žemė“ dar priešakyje, o artimiausi dešimtmečiai gali atnešti didžiausią atradimą žmonijos istorijoje. Pasak tyrėjos Auroros Kesseli, nors turime tūkstančius duomenų apie kitus pasaulius, tikro Žemės „dvynio“ kol kas nėra.
Mokslininkai nenustos ieškoti, kol neras planetos, kurioje būtų panašios sąlygos gyvybei. Kiekviena nauja kosminė misija priartina prie šio tikslo, nes į kosmosą kyla vis pažangesni teleskopai.
Artimiausiais metais bus paleistos kelios naujos misijos, kurios pažadės daugybę atradimų. Jos padės surasti ne tik tolimas planetas, bet ir suprasti, kaip jos atrodo bei ar jose galėtų egzistuoti gyvybė.
Nauji teleskopai ir tūkstančiai naujų pasaulių
2026 metais Europos kosmoso agentūra planuoja paleisti misiją „PLATO“, kuri ieškos planetų panašių į Žemę. Po metų NASA teleskopas „Roman“ stebės žvaigždes ir ieškos tolimų pasaulių pasitelkdamas šviesos pokyčius. Tuo pat metu Kinijos projektas „Earth 2.0“ taip pat ieškos „antrųjų Žemių“.
Šios misijos kartu atneš milžinišką kiekį duomenų. Mokslininkai mano, kad artimiausiais metais gali būti atrasta daugiau kaip šimtas tūkstančių naujų kandidatų į planetas. Tai leis geriau suprasti, kaip dažnai mūsų galaktikoje atsiranda pasauliai, panašūs į mūsiškį.
Kaip mokslininkai randa naujas planetas?
Dauguma atradimų iki šiol padaryta stebint, kaip žvaigždės šviesa šiek tiek pritemsta, kai pro ją praskrieja planeta. Tačiau dabar naudojami ir kiti būdai, pavyzdžiui, matuojama, kaip žvaigždės padėtis šiek tiek keičiasi dėl planetų traukos. Tai leidžia aptikti net labai tolimus pasaulius.
Tuo pat metu „Roman“ teleskopas stebės milijonus žvaigždžių mūsų galaktikos centre. Jis ieškos trumpalaikių šviesos pokyčių, kurie gali reikšti, kad prieš žvaigždę trumpam praskriejo planeta. Tokie stebėjimai padės sužinoti, kiek Visatoje iš tikrųjų yra Žemės dydžio pasaulių.
Kas slypi planetų atmosferose?
Vien aptikti planetą nepakanka, reikia suprasti, ar ji tinkama gyvybei. Tam mokslininkai stebi, kaip šviesa sklinda per planetos atmosferą. Tai leidžia nustatyti, kokių dujų joje yra ir ar jos panašios į tas, kurios palaiko gyvybę Žemėje.
Šią užduotį jau atlieka „Jameso Webbo“ teleskopas, tačiau jis gali tirti tik artimiausias planetas aplink mažas, šaltas žvaigždes. Netrukus Europos projektas „ARIEL“ išsamiai tyrinės tūkstančius planetų atmosferų, kad suprastų, kaip jos skiriasi viena nuo kitos.
Ateities svajonė, tai pamatyti antrąją Žemę
Norint tiesiogiai pamatyti tikrą Žemei panašią planetą, reikės visiškai naujo teleskopo. NASA planuoja tokį prietaisą pavadinimu „Habitable Worlds Observatory“, kuris turėtų būti paleistas 2040-aisiais. Jis galės „užblokuoti“ žvaigždės šviesą ir pamatyti šalia esančią planetą, galbūt net su vandenynais ir žemynais.
Per pastaruosius trisdešimt metų astronomai daugiausia ieškojo planetų. Kiti trisdešimt bus skirti jų pažinimui, tai atmosferoms, paviršiams ir gyvybės ženklams. Galbūt per šį laikotarpį žmonija pirmą kartą iš tiesų atras kitą pasaulį, kuriame įmanoma gyvybė. Tada mūsų pačių vieta Visatoje taps aiškesnė nei bet kada anksčiau.
