Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad tokie terminai kaip „veganiškas mėsainis“, „augalinė dešra“ ar „augalinis kepsnys“ būtų draudžiami – nuo šiol siūloma leisti šiuos pavadinimus naudoti tik tikriems, gyvūninės kilmės produktams.
355 parlamentarams pasisakius už ir 247 prieš, buvo patvirtintas siūlymas keisti reglamentą, kuriuo siekiama apsaugoti ūkininkus bei sustiprinti jų derybinę galią maisto tiekimo grandinėje.
Vienas iš šio pakeitimo tikslų – užkirsti kelią augalinės kilmės produktams naudotis „mėsos kalba“, kuri, anot šalininkų, klaidina vartotojus.
Ką tiksliai reiškia šis siūlymas – ir kas dar bus svarstoma
Nors tai dar ne galutinis reglamento tekstas, šis balsavimas rodo aiškią Parlamento poziciją – vadinamieji mėsos pavadinimai turėtų priklausyti tik gyvūninės kilmės maistui.
Į draudžiamų terminų sąrašą patenka ne tik „daržovių burgeris“ ir „veganiška dešrelė“, bet ir žodžiai „hamburgeris“, „kiaušinio trynys“ bei „kiaušinio baltymas“, kai jie naudojami augaliniams pakaitalams apibūdinti.
Reglamento formuluotės dar bus derinamos tarp Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių atstovų, todėl galutinis sprendimas gali kiek keistis.
Tačiau pati kryptis aiški – siekiama, kad vartotojai žinotų, ką tiksliai perka ir vartoja, o gyvūninės kilmės produktų gamintojai neprarastų konkurencinio pranašumo.
Tai ne pirmas kartas, kai ES imasi tokių sprendimų
Panaši logika jau taikoma pieno sektoriuje – dar anksčiau Europos Sąjunga apibrėžė, kad tokie produktai kaip pienas, grietinėlė, sviestas, sūris ar jogurtas gali būti vadinami taip tik tada, kai jie yra pagaminti iš gyvūninės kilmės pieno. Todėl dabar ant pakuočių matome ne „avižų pieną“, o „avižų gėrimą“, ne „sojų sūrį“, o „sojų produktą“.
2020 metais buvo siūlyta uždrausti mėsos terminų naudojimą ir augaliniams produktams, bet tuomet ši iniciatyva neperžengė balsavimo barjero.
Šiemet situacija pasikeitė – tikėtina, kad didesnę įtaką turėjo augantis ūkininkų spaudimas ir vieši protestai, ypač Prancūzijoje ir Lenkijoje, kur žemės ūkio sektorius turi stiprią politinę įtaką.
Kritika: vartotojai nėra kvaili, o pavadinimai padeda, ne klaidina
Augalinių produktų gamintojai šį sprendimą vertina kritiškai. Jie sako, kad pirkėjai puikiai supranta, jog „veganiškas burgeris“ nėra pagamintas iš jautienos, o „sojų dešrelės“ neturi nieko bendra su kiauliena. Anot jų, tokie pavadinimai tiesiog padeda greičiau suprasti produkto funkciją ir panaudojimo būdą – o ne siekia apgauti.
Be to, teigiama, kad tokie apribojimai gali pakenkti vis labiau populiarėjantiems tvariems, augaliniams maisto pasirinkimams. Kai kurie įmonių atstovai tvirtina, kad tai sąmoningas žingsnis siekiant stabdyti konkurenciją, nes augaliniai produktai vis dažniau užima lentynų vietą šalia tradicinės mėsos.
Paskutinį žodį tars derybos – bet kryptis jau nubrėžta
Kol kas vartotojai dar gali matyti įprastus pavadinimus – „veganiškas mėsainis“, „augalinė dešra“ ar „avokado užtepėlė su augaliniu majonezu“ išlieka legaliais. Bet jei galutinis reglamento tekstas bus patvirtintas be pakeitimų, gamintojai turės pervadinti dešimtis produktų, o pakuotės – keistis visoje Europoje.
Kol vieni džiaugiasi, kad tai padės išlaikyti tikros mėsos reputaciją ir palaikyti tradicinį ūkininkavimą, kiti įžvelgia biurokratinį kišimąsi į rinką ir vartotojo pasirinkimo ribojimą.
Tačiau, kaip bebūtų, akivaizdu, kad ES nusiteikusi griežčiau reguliuoti maisto ženklinimą – ir ne vien dėl aiškumo, bet ir dėl žemės ūkio interesų apsaugos.
Tai reiškia, kad net ir tokie žodžiai kaip „kepsnys“ ar „dešra“ ateityje gali turėti tik vieną prasmę – tik jei pagaminta iš mėsos. Viskas kita – turės rasti naujus vardus.
