Ketvirtadienis – ta diena, kai savaitė jau perkopusi į antrą pusę, bet dar nesibaigianti. Toks pereinamas laikas, kai mintys jau pusiau prie savaitgalio, bet kūnas vis dar įklimpęs į darbus. Tokiose dienose labai lengva nepastebėti – žmogaus, žodžio, progos.
Būtent todėl vardas kalendoriuje tampa tuo sustabdymu. Lyg švelnus prisilietimas prie peties – „ei, šiandien svarbi diena“. Ne triukšminga, ne puošta balionais, bet tikra.
Šiandienos vardai nešaukia apie save. Jie kaip žmonės, kurie nežingsniuoja su minia – bet jų pėdsakai dažniausiai būna giliausi.
Spalio 9 dienos vardadieniai
Šiandien sveikinkime Liudviką, Gedėtą, Virgailę, Dionyzą ir Liudą.
Gal tavo pažįstamas Liudvikas – žmogus, kuris viską daro kruopščiai, bet niekada to neiškelia. O gal Gedėtas, kurio buvimas primena vidinę ramybę net tada, kai aplink verda įtampa.
Tai vardai, kuriuos nedažnai girdime. Bet kai sutinkame juos nešiojantį žmogų – jie įstringa ilgam.
Ar žinojai?
Liudvikas – kilęs iš senųjų germanų kalbos elementų, reiškiančių „garsus kovotojas“. Tai žmonės, kurie kovoja tyliai – ne kumščiais, o pasirinkimais.
Gedėtas – retas lietuviškas vardas, susijęs su žodžiu „gedėti“. Tai ne liūdesys, o jautrumas – gebėjimas jausti giliai ir išbūti su tuo, kas sudėtinga.
Virgailė – moteriškas, švelniai skambantis vardas, kuriame slypi tiek šviesa, tiek ryžtas. Virgailės dažnai tyliai kuria aplink save ramybės zoną, kurioje gera būti.
Dionyzas – vardas, kilęs iš graikų mitologijos – Dzeuso sūnus, vyno ir šventės dievas. Tačiau šį vardą nešiojantys žmonės dažnai būna kur kas rimtesni nei pats vardas – gilūs, kūrybiški, nenuspėjami.
Liudas – trumpa, aišku, bet turintis stuburą vardas. Liudai dažnai būna žmonės, kurie kalba tada, kai reikia, ir pasitraukia tada, kai triukšmas tampa tuščias.
Palinkėjimas šios dienos šventėjams
Tegul jūsų diena būna tokia, kokie esate jūs – tvirta, nepastebimai šilta, pilna vidaus, o ne išorės. Jūs – žmonės, kurių neįmanoma pamiršti, net jei kalbate mažai.
Jūsų laikysena – tai, ką kiti pasigenda, kai jūsų nėra. Jūs tylūs ramsčiai, gyvenimo viduryje stovintys be poreikio dėmesio. Ir būtent dėl to – labai reikalingi.
Pasveikink Liudviką – gal jis net nepasakys „ačiū“, bet tikrai išgirs. Parašyk Virgailėi – tokios moterys dažnai užmiršta save. Prisimink Dionyzą ar Gedėtą – jų išskirtinumas vertas daugiau nei vieno žodžio.
