Tą akimirką, kai stiklinėje esantis gėrimas ima nebeprisiminti nakties – rizika jau peržengta. Nors daugelis apie tokį scenarijų yra girdėję, retas pagalvoja, kad tai gali nutikti jam arba artimiausiam žmogui. Vienas iš pavojingiausių reiškinių šiuolaikiniuose vakarėliuose tampa vis realesnis ir Lietuvoje – tai GHB, dažnai vadinamas prievartos narkotiku.
Ši medžiaga, ilgą laiką siejama su vakarietiška kriminaline praktika, sparčiai randa kelią į Rytų Europą. Lenkijoje neseniai sulaikyti asmenys planavo GHB platinti sostinės gatvėmis, o Lietuvoje jau užfiksuoti atvejai, kai žmonės tapo šios medžiagos aukomis.
GHB – tai skaidrus, bekvapis ir beskonis skystis, kurio vienas lašas gali sukelti visišką bejėgiškumą. Jo poveikis toks stiprus, kad žmogus neturi jokių galimybių apsiginti.
Tai ne išgalvotos istorijos, o tikrovė, apie kurią dažnas kalba tik po įvykusios nelaimės. Tokia situacija verčia permąstyti vakarėlių kultūrą, saugumo jausmą ir tai, kaip stipriai trūksta prevencijos. Klubų darbuotojai, barmenai, net apsaugos darbuotojai dažnai nežino, kaip atpažinti šią problemą, todėl rizika išauga dar labiau.
Lenkijos pavyzdys signalizuoja apie augančią grėsmę
Varšuvos policija pranešė apie du sulaikytus vyrus, kurie savo namuose laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tarp jų buvo ir GHB – medžiaga, kuri dažnai naudojama seksualinei prievartai. Vienas iš vyrų – lenkas, kitas – ukrainietis. Tai rodo, kad šie tinklai dažnai neturi vienos tautybės ar aiškios hierarchijos.
Pareigūnai konfiskavo tūkstančius eurų vertų narkotikų. Be GHB, rasti ir „ecstasy“, „clephedrone“, kuris pramintas vargšo kokainu. Visa ši chemija buvo paruošta ne asmeniniam vartojimui, o platinimui. Svarstyklės, tušti buteliukai, pinigai ir net suklastoti dokumentai liudija, kad tai ne vienkartinis bandymas. Tai – iš anksto suplanuota veikla, kuri galėjo turėti didelį poveikį visam miestui.
Lenkijos pareigūnai pabrėžia, kad GHB kelia ypatingą grėsmę, nes yra itin sunkiai aptinkamas. Jis greitai susigeria, nelieka skonio ar kvapo, o auka neturi jokių galimybių prisiminti, kas nutiko. Dėl šios priežasties tokie nusikaltimai dažnai net nebūna tiriami, nes trūksta įrodymų.
GHB tyliai įžengia ir į Lietuvos klubus
Lietuvoje GHB problema pradedama nagrinėti viešojoje erdvėje, tačiau tai nereiškia, kad užtektinai. Pirmieji signalai jau girdimi – kalbos apie staigų sąmonės praradimą, nepaaiškinamus atminties trūkius po vakarėlių, pasakojimai, kurie baigiasi fraze „atsimenu iki tam tikro momento“. Tai – aiškūs požymiai, kad problema artėja.
Lietuvos medikai įspėja apie šios medžiagos poveikį. Ji veikia centrinę nervų sistemą, slopina refleksus ir gali sukelti net gyvybei pavojingas būsenas. Apsvaigęs žmogus dažnai atrodo tiesiog pavargęs ar pervargęs nuo alkoholio, tačiau iš tikrųjų būna visiškai bejėgis. Toks žmogus gali būti lengvai išvedamas, pavežamas ar net išnaudojamas – ir nei aplinkiniai, nei jis pats nieko nepastebi.
Pavieniai liudijimai rodo, kad ši problema jau palietė ir Lietuvos naktinį gyvenimą. Kalbama apie atvejus, kai merginos atsibudo nepažįstamose vietose, neprisiminė, kaip atsidūrė namuose, jautėsi liguistai išsekusios. Deja, ne visos kreipiasi į medikus ar teisėsaugą, todėl tikrųjų skaičių nežino niekas.
Prevencija – vienintelė apsauga nuo GHB poveikio
GHB platinimas ir vartojimas kelia rimtų klausimų tiek teisėsaugai, tiek visuomenei. Tai ne tik baudžiamosios atsakomybės reikalas – tai ir visuomenės moralės bei atsakomybės išbandymas. Kol kas Lietuvoje apie šią problemą kalbama per mažai. Nėra viešų švietimo kampanijų, barų darbuotojai negauna specialių mokymų, o policijos reakcija dažnai būna tik po įvykio.
Pagrindinė apsauga nuo šios medžiagos – sąmoningumas. Klubų lankytojai turi saugoti savo gėrimus, niekada jų nepalikti be priežiūros, nepriimti gėrimų iš nepažįstamų. Svarbu stebėti aplinką ir reaguoti, kai žmogus netikėtai praranda orientaciją. Kuo daugiau žinių – tuo mažesnė tikimybė tapti auka.
Barų ir klubų savininkai taip pat gali prisidėti – mokymai darbuotojams, vaizdo stebėjimo gerinimas, bendradarbiavimas su policija ir greitosios pagalbos tarnybomis. Tik visa sistema gali veikti kaip tinklas, saugantis žmones nuo tykančių pavojų.
Už tylos sienos slypi tikri žmonės
Ši problema dažnai slepiama po kaltės jausmu, gėda ar baime, tačiau tylėjimas nieko neišsprendžia. Apie GHB reikia kalbėti garsiai. Reikia dalintis istorijomis, nes jos gali išgelbėti kitus. Tai nėra silpnumo požymis – tai drąsa atverti akis tiems, kurie dar nieko neįtaria.
Lenkijos atvejis aiškiai rodo, kaip arti yra rizika. Lietuva turi galimybę reaguoti anksčiau nei situacija taps nekontroliuojama. Kuo anksčiau pradedama kalbėti – tuo daugiau galima padaryti. Nes dažnai pakanka vos vieno lašo, kad gyvenimas niekada nebebūtų toks kaip anksčiau.
