Aplinkos tarša jau seniai laikoma viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, tačiau nauji tyrimai atskleidžia, kad jos poveikis gali būti dar pavojingesnis nei manyta anksčiau. Mokslininkai vis dažniau sieja oro taršą ne tik su kvėpavimo ar širdies ligomis, bet ir su rimtais nervų sistemos sutrikimais, kurie ilgainiui gali tapti nepagydomi.
Kanados mokslininkų grupė atliko išsamų tyrimą, kuris parodė, kad kai kurios iškastinio kuro išmetamos dalelės gali būti susijusios su padidėjusia amiotrofinės lateralinės sklerozės rizika. Tai sunki neurodegeneracinė liga,
pažeidžianti nervų ląsteles ir ilgainiui sukelianti raumenų paralyžių bei mirtį. Šie rezultatai kelia didelį nerimą, nes tyrimas parodė, jog pavojus kyla net ir tose vietovėse, kur oro kokybė atitinka oficialiai pripažintus švaraus oro standartus. Tai leidžia manyti, kad net menkas ilgalaikis taršos poveikis gali turėti skaudžių pasekmių žmogaus organizmui.
Mokslininkų atliktas tyrimas
Tyrime dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių, tarp jų 304 sergantys šia liga ir 1 207 sveiki asmenys, atitinkantys tą patį amžių bei lytį. Mokslininkai išanalizavo aplinkos duomenis, susijusius su jų gyvenamosiomis vietomis, kad nustatytų, kokiam oro užterštumo lygiui jie buvo veikiami ilgą laiką.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas sieros dioksidui, kuris išsiskiria deginant anglį ir naftos produktus. Anksčiau šis junginys buvo siejamas su smegenų pažeidimais, tačiau iki šiol nebuvo ištirta, kaip jis gali paveikti nervų sistemą ir prisidėti prie tokių ligų kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė.
Ryšys tarp sieros dioksido ir ligos
Tyrimo rezultatai parodė aiškų ryšį tarp ilgalaikio sieros dioksido poveikio ir padidėjusios ligos rizikos. Žmonės, kuriems diagnozuota ši liga, dažniau gyveno teritorijose, kur šio teršalo koncentracija buvo didesnė nei pas kitus dalyvius. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgalaikis poveikis, net esant mažoms koncentracijoms, gali būti pavojingas nervų ląstelėms.
Nors šis ryšys dar nėra laikomas galutiniu įrodymu, mokslininkai pabrėžia, kad tai labai rimtas signalas visuomenei ir politikams. Jie ragina toliau tirti, kaip skirtingi oro teršalai veikia žmogaus smegenis ir nervų sistemą, bei imtis priemonių mažinant šių medžiagų kiekį aplinkoje.
Kiti rizikos veiksniai ir ateities perspektyvos
Mokslininkai taip pat ištyrė kitus teršalus, pavyzdžiui, azoto dioksidą, kuris susidaro automobilių išmetamosiose dujose. Tačiau šiuo atveju reikšmingo poveikio nepastebėta, kai buvo įvertinti kiti socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Tai rodo, kad sieros dioksidas gali būti vienas pagrindinių elementų, turinčių tiesioginį poveikį nervų sistemai. Šis tyrimas pabrėžia, kad oro tarša turi būti vertinama kaip ilgalaikė grėsmė visuomenės sveikatai.
Net jei liga išlieka reta, jos pasekmės yra itin skaudžios. Todėl būtina tobulinti aplinkos apsaugos politiką ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, siekiant apsaugoti dabartines ir būsimas kartas nuo šios tyliai veikiančios, bet pavojingos grėsmės.
