Astronomai užfiksavo įspūdingą reiškinį. Paaiškėjo, jog planeta, esanti už 620 šviesmečių nuo Žemės, ryja aplink ją esantį dujų ir dulkių debesį neįtikėtinu greičiu, kuris siekia 6 milijardai tonų per sekundę.
Tai greičiausias iki šiol užfiksuotas augimo tempas tarp vadinamųjų „klajojančių planetų“. Ši planeta, pavadinta Cha 1107-7626, yra maždaug 5–10 kartų masyvesnė už Jupiterį.
Stebėjimai atskleidžia naujų užuominų apie tai, kaip formuojasi planetos, neturinčios savo žvaigždės, vadinamosios klajojančios ar „laisvai plaukiojančios“ planetos.
Planetos gimsta per vadinamą akrecijos procesą, kai dujos, dulkės ir kitos dalelės susitelkia į diską, kuris vėliau sutankėja į vieną kūną.
Šiuo atveju akrecijos tempas toks milžiniškas, kad, mokslininkų teigimu, kai kurios klajojančios planetos gali formuotis labiau kaip žvaigždės, o ne kaip tradicinės planetos, sukamos aplink savo saulę.
„Klausančių planetų kilmė vis dar lieka paslaptis,“ – sako Aleksas Scholzas iš Šv. Andriaus universiteto Škotijoje, vienas tyrimo bendraautorių.
„Ar tai mažiausios masės objektai, susiformavę kaip žvaigždės, ar milžiniškos planetos, išmestos iš savo sistemų?“
Tyrėjai pastebėjo, kad planeta neauga pastoviu tempu, jos augimo spurto metu akrecijos greitis išaugo iki 6 milijardų tonų per sekundę, t. y. aštuonis kartus greičiau nei keli mėnesiai prieš tai.
„Mes pagavome naujagimę klajojančią planetą akimirką, kai ji tiesiog rijote medžiagą neįtikėtinu greičiu,“ – komentuoja Ray’us Jayawardhana iš Džonso Hopkinso universiteto JAV.
„Stebina, kaip stipriai šių laisvai plaukiojančių planetinių objektų jaunystė primena žvaigždžių, tokių kaip Saulė, formavimosi pradžią.“
Įdomu tai, kad iki šio proceso planetoje nebuvo aptikta vandens garų, tačiau jų atsirado būtent augimo sprogimo metu, o tai rodo, kad pasikeitė planetos cheminė sudėtis.
Anksčiau mokslininkai buvo stebėję panašius procesus žvaigždėse, bet niekada planetoje.
„Faktas, kad planetinis objektas gali elgtis kaip žvaigždė, kelia nuostabą ir skatina permąstyti, kaip atrodė mūsų Visatos pasauliai ankstyvose stadijose,“ – sako Amelia Bayo iš Europos pietinės observatorijos (ESO).
Tyrėjai taip pat mano, kad Cha 1107-7626 turi stiprų magnetinį lauką, kuris galėjo turėti įtakos šiam greitam augimui. Tokia magnetinė veikla anksčiau buvo fiksuota tik žvaigždėse.
„Šis atradimas ištrina ribą tarp žvaigždžių ir planetų,“ – teigia Belinda Damian iš Šv. Andriaus universiteto.
„Mes pirmą kartą matome, kaip atrodo pačios pirmosios klajojančių planetų gyvenimo akimirkos.“
Stebėjimai buvo atlikti naudojant ESO „Very Large Telescope“ Čilėje, o vėliau ir James Webb teleskopą. Planetos augimo pokyčiai buvo sekami balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, o rugpjūtį surinkti papildomi duomenys.
„Tai stipriausias akrecijos reiškinys, kada nors užfiksuotas planetinio masto objekte,“ – sako pagrindinis tyrimo autorius Víctoras Almendros-Abad iš Palermo astronomijos observatorijos Italijoje.
„Žmonės planetas dažnai įsivaizduoja kaip tylius, stabilius pasaulius, tačiau šis atradimas parodė, kad klajojančios planetos gali būti be galo dinamiškos.“
ESO mokslininkai tikisi, kad naujoji „Extremely Large Telescope“ observatorija leis aptikti dar daugiau tokių objektų.
„Mūsų atradimai rodo, kad kai kurios milžiniškos planetos formuojasi taip pat, kaip žvaigždės – iš susitraukiančių dujų ir dulkių debesų, turinčių savo diskus,“ – apibendrina Jayawardhana.
„Atrodo, jų kūdikystė yra daug audringesnė, nei galėjome įsivaizduoti.“

