Sekmadienis dažnai tampa tylos diena. Miestai sumažina greitį, žmonės – balsą. Viskas sustoja ne dėl nuovargio, o dėl reikalo pabūti. Tokiose dienose vardai įgauna kitą svorį – jie tampa priminimu, kad kažkas šiandien nusipelno daugiau nei automatinio „labas“.
Vardai, kurie skamba šį sekmadienį, primena žmones, kurie dažnai lieka fone – ne todėl, kad neturi ką pasakyti, o todėl, kad moka klausytis. Jie tvirti savo tylėjimu, šilti be perdėjimo, reikšmingi be pastangų.
Jiems nereikia triukšmo. Jiems pakanka vieno nuoširdaus žodžio. Gal šiandien tas žodis priklauso nuo tavęs.
Spalio 5 dienos vardadieniai
Šiandien sveikinkime Edviną, Galę, Placidą, Palemoną, Gildą ir Donatą.
Gal pažįsti Edviną, kuris niekada neperžengia tavo ribų, bet visada laiku paklausia, ar viskas gerai. O gal tavo pažįstama Gilda – ta, kuri visada žino, kada pasirodyti ir kada pasitraukti.
Tai žmonės, kurie neprašo, bet visada duoda. Ir jų vardas kalendoriuje – puiki proga tai pripažinti.
Ar žinojai?
Edvinas – vardas, kilęs iš senosios anglų kalbos, reiškiantis „turto draugas“ arba „dovaną nešantis“. Tai žmonės, kurie moka dalintis – ne materialiais dalykais, o laiku, buvimu, dėmesiu.
Galė – trumpas, bet stiprus vardas, kuriame slypi galia ir gebėjimas laikytis. Jį nešiojančios moterys dažnai ramiai, bet tvirtai saugo save ir kitus.
Placidas – retas vardas, kilęs iš lotynų kalbos, reiškiantis „ramus“, „susivaldantis“. Tokie žmonės dažnai būna vidinės tylos meistrai – jų neverta ignoruoti.
Palemonas – vardas su gilumu ir istorinėmis šaknimis. Jo skambesys primena autoritetą be įsakymo. Tai žmonės, kurie įkvepia būti stipriems, bet žmogiškiems.
Gilda – švelnus, kiek egzotiškas vardas, kuris neša savitą išskirtinumą. Gildos dažnai – kūrybiškos, tačiau visada turinčios aiškų vidinį kompasą.
Donata – klasikinis, stiprus vardas, kuris reiškia „dovanota“. Donatos dažnai duoda daugiau, nei gauna – ne iš pareigos, o iš vidinio šaltinio.
Palinkėjimas šios dienos šventėjams
Tegul jūsų vardas šiandien skamba ne garsiai, bet tikrai. Ne per prievartą, o iš širdies. Nes jūs – tie, kurie nieko neprašo, bet visada jaučiasi, kai jūsų nėra.
Jūsų buvimas – tarsi šešėlis vasaros dieną: tylus, bet reikalingas. Jūs neišsiskiriate triukšmu, bet įstringate buvimu. Ir tai – didžiausia vertė.
Pasveikink Edviną – gal jis šiandien kaip tik laukia to žodžio, bet neišdrįsta pasakyti. Parašyk Gildai – net jei šnekėjotės tik kartą, o tas kartas buvo svarbus. Prisimink Donatą – jos tylus dosnumas nusipelno bent vieno „ačiū“.
