Atrodytų, kad apie savo planetą žinome beveik viską. Vis dėlto tai, kas vyksta giliausiuose Žemės sluoksniuose, vis dar kelia daugybę klausimų. Vienas iš jų iškilo paviršiun tik dabar, nors jį iššaukė reiškiniai, įvykę dar 2007 metais.
Panašu, kad būtent tuomet Žemės gelmėse įvyko kažkas nepaprasto – tokio masto, kad galėjo paveikti net mūsų planetos magnetinį lauką, kuris saugo mus nuo žalingo kosminio spinduliavimo. Kodėl apie tai sužinome tik po 18 metų? Paslaptį padėjo atskleisti NASA palydovų „GRACE“ duomenys, kuriuos iš naujo išanalizavo tyrėjų komanda.
Mokslininkai pastebėjo neįprastą gravitacinį signalą, einantį šiaurės–pietų kryptimi rytinėje Atlanto vandenyno dalyje. Tai sutapo su stipriausiu geomagnetiniu sukrėtimu, užfiksuotu visos „GRACE“ misijos metu. Įdomu tai, kad tyrėjai atmetė paviršines priežastis, tokias kaip vandenynų vandens pasiskirstymo pokyčiai. Vadinasi, priežasties reikia ieškoti giliai Žemės viduje.
Mįslingos struktūros 2900 km po mūsų kojomis
Tyrėjų įtarimas krypsta į vadinamąją D” zoną – tai Žemės sluoksnis ties riba tarp mantijos ir išorinio branduolio, esantis maždaug 2900 km gylyje. Šioje ekstremalioje aplinkoje temperatūra siekia apie 4 tūkst. laipsnių Celsijaus, o slėgis yra milijonus kartų didesnis nei paviršiuje.
Spėjama, kad būtent čia galėjo vykti vadinamasis bridžmanito fazės virsmas – tai pagrindinis mineralas, iš kurio sudaryta apatinė mantija. Šis virsmas tikėtina įvyko LLSVP – milžiniškoje struktūroje vadinamoje „Afrikos žemosios bangos greičio provincija“.
Pasak mokslininkų, toks procesas galėjo lemti staigius uolienų persitvarkymus, mantijos ir branduolio ribos formos pokyčius bei netikėtus trikdžius Žemės magnetiniame lauke. Nors visa tai skamba kaip mokslinė fantastika, palydovų surinkti duomenys verčia manyti, kad tai – realus reiškinys, kurio poveikiai dar tik pradeda ryškėti.
Grėsmė mūsų planetos apsaugai nuo kosminės spinduliuotės
Šie atradimai gali iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame magnetinio lauko susidarymą. Būtent išorinis Žemės branduolys – skystas geležies ir nikelio sluoksnis – yra atsakingas už planetos magnetinį lauką.
Tačiau, jei keičiasi topografija ties branduolio riba, kartu gali kisti ir skysčio srauto dinamika, o tai gali turėti įtakos ir magnetinio lauko stiprumui bei stabilumui.
Primename, kad magnetinis laukas – tai mūsų nematoma apsauga nuo kenksmingo saulės ir kosminio spinduliavimo. Jei jis susilpnėtų ar pasikeistų, pasekmės Žemės gyvybei galėtų būti itin rimtos. Dėl šios priežasties tyrėjai ir toliau stebi procesus planetos gilumoje, naudodamiesi pažangiausiais instrumentais.
„GRACE-FO“: nauja karta ieško atsakymų
Tolesniems tyrimams vykdyti jau 2018 metais buvo paleista naujoji „GRACE-FO“ misija. Dvyniai palydovai, skriejantys orbitoje 220 km atstumu vienas nuo kito, matuoja net pačius menkiausius atstumų pokyčius – tikslumas siekia vieną mikroną.
Misijoje naudojama revoliucinė lazerinė technologija, kuri turėtų net 20 kartų padidinti duomenų tikslumą, lyginant su ankstesniais gravitacijos matavimo metodais.
Kaip pažymi vienas iš misijos atstovų – tai pirmas kartas istorijoje, kai dviejų palydovų tarpusavio atstumai bus matuojami aktyviu lazeriu. Tokie metodai padės atskleisti dar daugiau paslapčių, slypinčių po mūsų kojomis – giliai Žemės gelmėse, kur nei viena grąžtai dar nepasiekė.
Žemės paslaptys – dar tik pradedamos atskleisti
Atgijusi diskusija apie 2007 metais užfiksuotą anomaliją rodo, kad mokslas vis dar stovi tik prie didžiulės dėlionės pradžios. Žemės gelmės – tai milžiniškas nežinomas pasaulis, kuriame vykstantys procesai gali turėti tiesioginės įtakos mūsų planetos gyvenimo sąlygoms.
Kiekvienas naujas signalas, kiekvienas nežymus duomenų svyravimas gali būti raktas į svarbius atradimus. Nors dar daug klausimų lieka neatsakytų, vienas dalykas aiškus: mūsų planeta vis dar kupina netikėtumų – ir kuo giliau žvelgiame, tuo daugiau jų atsiskleidžia.
