Mokslininkams pirmą kartą pavyko sukurti žmogaus kiaušialąstes iš odos ląstelių, pasitelkus klonavimo metodus ir cheminių medžiagų derinį.
Šis proveržis gali atverti naujas galimybes gydant nevaisingumą moterims, kurios nebeturi kiaušialąsčių dėl amžiaus, ankstyvos menopauzės ar onkologinių gydymų.
Nors bandymų sukurti kiaušialąstes iš suaugusių žmogaus ląstelių buvo ir anksčiau, sėkmė pasiekta tik dabar. JAV Portlendo universiteto ir Pietų Korėjos Cha universiteto tyrėjų komanda pirmą kartą sėkmingai iš odos fibroblastų sukūrė aktyvias žmogaus kiaušialąstes.
Metodas rėmėsi branduolio perkėlimo technologija – iš žmogaus kiaušialąstės buvo pašalintas genetinis turinys, o jo vietoje įdėtas odos ląstelės branduolys. Tai ta pati technologija, kuri buvo naudota klonuojant garsiąją avį Doli.
Tokiu būdu siekta suformuoti ląstelę, turinčią tik 23 chromosomas, pusę įprasto žmogaus ląstelės genetinio turinio. Naudodami peles kaip eksperimentinius modelius, tyrėjai sukūrė 46 chromosomas turinčią kiaušialąstę, kuri buvo apvaisinta ir paveikta specialia chemine medžiaga roskovitinas.
Ši stimuliavo chromosomų sumažėjimą perpus, taip buvo suformuoti embrionai su teisingu jų kiekiu. Kai kurios iš šių kiaušialąsčių po apvaisinimo iš tiesų pradėjo vystytis ir pasiekė ankstyvą embriono stadiją, o tai įrodo, kad technologija veikia.
Tačiau dauguma embrionų nustojo vystytis dar prieš pasiekdami blastocistos stadiją, ir nė vienas jų neturėjo pilno, gyvybei tinkamo chromosomų rinkinio. Pavyzdžiui, viename jų buvo rastos net 48 chromosomos, tai rodė genetinių klaidų tikimybę.
Tyrėjai pabrėžė, kad jų tikslas nebuvo sukurti gyvybingą žmogaus embrioną, o įrodyti, jog jų technologija teoriškai veikia ir gali būti toliau tobulinama. Jie planuoja sutelkti dėmesį į chromosomų pasiskirstymo tikslumo didinimą.
Nepaisant šio žingsnio, kol kas kalbėti apie klinikinius bandymus dar anksti. Net optimistiškiausi vertinimai rodo, kad iki realaus taikymo žmonėms gali prireikti dešimtmečio.
Be to, tokių eksperimentų vykdymas būtų itin sudėtingas dėl etinių ir teisinių ribojimų JAV ir Europoje, kur genetinė žmogaus embrionų modifikacija yra draudžiama.
