Perpjautas avokadas – džiaugsmas akiai vos kelias minutes. O vėliau – rudas, liūdnas paviršius, kuris atbaido net didžiausius jo mėgėjus. Bet išeitis egzistuoja ir ji paprastesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
Avokadas pastaruoju metu tapo vienu iš populiariausių vaisių pusryčių lėkštėse. Ir ne tik dėl skonio – jo vertė sveikatai tokia didelė, kad net mitybos specialistai ragina jo nebijoti, net jei kalba pasisuka apie riebalus.
Tačiau daugelis žmonių susiduria su tuo pačiu nemalonumu – supjaustytas avokadas greitai praranda spalvą, priekabiai žvelgiant atrodo tarsi sugedęs. Laimei, yra gudrybė, kuri padės išsaugoti jo išvaizdą bei skonį ilgiau.
Kodėl avokadas – ne tik skanus, bet ir naudingas?
Šis vaisius dažnai tituluojamas vienu iš naudingiausių pasaulyje. Jame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios naudinga širdžiai, smegenims ir hormonų pusiausvyrai. Be to, jis gerina cholesterolio rodiklius ir suteikia ilgalaikį sotumo jausmą.
Jame taip pat yra gausu skaidulų – o tai ypač aktualu tiems, kurie siekia sumažinti cukraus kiekį kraujyje ar tiesiog nori pagerinti virškinimą. O dar vitaminas E, vitaminas K, vitaminas C, šiek tiek vitamino A ir kalio – visa tai viename žaliame vaisiuje.
Ir dar – antioksidantai. Jie padeda lėtinti senėjimo procesus, stiprina odą ir plaukus. Tad nenuostabu, kad avokadas tapo ne tik maisto, bet ir grožio industrijos mylimu ingredientu.
Kaip atpažinti prinokusį avokadą?
Jei vaisius dar kietas – teks palaukti. Toks avokadas dar neskanus ir turės kartumo. Prinokęs avokadas yra minkštas, bet ne minkštutėlis, jis nesubliūkšta. Spalva taip pat svarbi – šviesiai žalias vidus rodo nebrandą, tamsiai rudas – kad vaisius jau pernokęs.
Vienas iš patikimiausių būdų – patikrinti šakelę. Jei ji lengvai nusiima ir po ja matomas gelsvai žalsvas paviršius – viskas tvarkoje. Jei spalva jau ruda – greičiausiai vaisius jau yra savo geriausių dienų praeityje.
Kaip išvengti rudo avokado paviršiaus?
Tikėtina, kad visi, kurie kada nors pjovė avokadą, susidūrė su problema – dalį suvalgai dabar, o likusi dalis rytoj jau atrodo nebevalgoma. Viskas dėl oksidacijos – tai natūrali cheminė reakcija, kai vaisiaus minkštimas gauna sąlytį su oru.
Norint to išvengti, svarbu iš karto tinkamai laikyti likusį vaisių. Patartina pradėti nuo tos pusės, kurioje nėra kauliuko – kita pusė, su kauliuku, ilgiau išlieka šviežia. Nepanaudotą dalį reikėtų sandariai uždengti ir padėti į šaldytuvą.
Tačiau esama ir dar paprastesnio būdo – pakanka kelis lašus citrinos ar laimo sulčių užlašinti ant pjūvio. Rūgštis stabdo oksidacijos procesą ir padeda išlaikyti žalią spalvą. Be to, vaisius įgauna malonų, gaivų skonį.
Ir dar vienas patarimas – ką daryti su trinta mase?
Kai avokadas sutrinamas į pastą, tarkime, gaminant gvakamolę, situacija dar prastesnė – spalva kinta itin greitai. Čia taip pat padės citrinos sultys. Tiesiog įmaišykite jas į masę ir išlyginkite paviršių. Norėdami dar geriau apsaugoti nuo oro, ant viršaus uždėkite maistinę plėvelę tiesiogiai liečiant masę.
Laikant šaldytuve tokį mišinį, galima tikėtis, kad ir kitą dieną jis atrodys panašiai kaip šviežiai pagamintas. Tik nereikėtų jo laikyti ilgiau nei dvi paras – net ir su priemonėmis, vaisius po kurio laiko pradeda gesti.
Jei tik įmanoma – suvalgykite visą avokadą tą pačią dieną. Tačiau jei norisi pasilikti kitai dienai, nesugadinkite jo laikydami netinkamai. Naudokite citrinų sultis, šaldytuvą ir sandarų indelį. Ir viskas – ruda spalva nebebus problema.
Tiek paprasta gudrybė, o kiek kartų ji gali išgelbėti jūsų pusryčius, pietus ar užkandžius. Avokadas nusipelno būti skanus ir gražus – net ir kitą dieną.
