Internetas šiandien yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Be jo neįsivaizduojame nei darbo, nei mokymosi, nei kasdienės komunikacijos. Tačiau retas susimąsto, kad visa tai prasidėjo nuo vieno žmogaus sprendimo.
Siras Timas Bernersas-Lee, tai žmogus, kuris 1989 metais sukūrė „World Wide Web“. Jis įvedė tokius dalykus kaip „HTTP“ ar „URL“, be kurių šiandien pasaulis tiesiog neveiktų. Natūralu, kad daug kas mano, jog šio išradimo autorius uždirbo milžiniškus pinigus.
Vis dėlto tikrovė kitokia. Pats išradėjas neseniai atskleidė, kad už internetą negavo nė cento. Dar daugiau, tai jis sąmoningai nusprendė padovanoti savo kūrinį žmonijai, tikėdamas, kad tik visiškai atvira sistema galės tapti pasauline platforma.
Kodėl jis nieko neuždirbo?
1989-aisiais Bernersas-Lee turėjo pasirinkimą, tai patentuoti savo išradimą ir praturtėti arba leisti jam tarnauti visiems nemokamai. Jis pasirinko antrąjį kelią. Sprendimas buvo grindžiamas idealistine vizija, tai jei už kiekvieną paiešką ar svetainės sukūrimą reikėtų mokėti, internetas niekada nebūtų tapęs visuotine priemone.
Jo sprendimą palaikė Europos tyrimų institutas (CERN), kuris oficialiai paskelbė, kad technologija bus prieinama be jokių mokesčių ar licencijų. Netrukus buvo įkurta organizacija „W3C“, iki šiol prižiūrinti interneto standartus.
Pats Bernersas-Lee tuomet tikėjo, kad žmonės naudosis šia laisve atsakingai. Jis ne kartą pabrėžė, kad dėl pinigų stokos nesigaili. Tikrasis apgailestavimas atsiranda dėl to, kaip internetas pakito nuo jo pirmųjų vizijų.
Kas išėjo ne taip?
Šiandien internetas iš tiesų yra nemokamas, tačiau tik technine prasme. Reali kaina, tai mūsų privatumas. Didžiosios technologijų kompanijos sukūrė modelį, kuriame už naudojimąsi paslaugomis sumokame savo asmeniniais duomenimis.
S. Bernersas-Lee sako, kad vartotojai tapo nebe klientais, o produktais. Kiekvienas paspaudimas ar naršymo veiksmas generuoja duomenis, kurie vėliau parduodami, apdorojami ir naudojami reklamos ar net politiniams tikslams. Tai visiškai prieštarauja pradiniam jo tikslui , tai sukurti laisvą, atvirą erdvę diskusijoms ir kūrybai.
Be to, šiandien internetą valdo keli milžinai. Platformos kuria savas taisykles, riboja atradimų laisvę, o algoritmai dažniausiai orientuoti į pelną, o ne į žmogaus gerovę ar kokybišką turinį.
Ar sprendimas buvo klaida?
Daugelis klausia, ar sprendimas „parduoti“ internetą už nulį buvo klaida. Pats išradėjas mano, kad ne. Jei nebūtų atvėręs interneto visiems, šiandien pasaulis būtų visiškai kitoks ir daug mažiau laisvas.
Tačiau jis pripažįsta, kad kaina pasirodė kitokia, nei tikėjosi. Vietoje piniginės vertės žmonės moka praradę privatumą ir laisvę. Todėl S. Bernersas-Lee ragina dar kartą pažvelgti į interneto ateitį, tai galbūt įmanoma sugrąžinti jo pirminę viziją, kurioje žmogus yra ne produktas, o tikrasis naudotojas.
