Toli nuo Žemės, prie didžiausios mūsų Saulės sistemos planetos Jupiterio, skrieja ledinis mėnulis pavadinimu Europa. Jo paviršius padengtas storu ledu, o po juo, kaip mano mokslininkai, slepiasi milžiniškas vandenynas. Neseniai mokslininkai pastebėjo keistą reiškinį, kuris gali būti labai svarbus norint suprasti, ar ten įmanoma gyvybė.
JAV mokslininkai pastebėjo, kad tam tikrose šiltesnėse Europos vietose yra daug vandenilio peroksido, tai cheminė medžiaga, kuri Žemėje naudojama kaip dezinfekcinė priemonė.
Šis atradimas nustebino, nes anksčiau buvo manoma, kad tokia medžiaga turėtų būti tik šaltesnėse mėnulio vietose. Kad išsiaiškintų, kodėl taip nutiko, tyrėjai atliko eksperimentus, kurie leido atkurti sąlygas, labai panašias į tas, kurios yra Europos paviršiuje.
Eksperimentus atliko jaunas tyrėjas Bereket Mamo, kuris dirba su NASA. Jis sumaišė ledą su anglies dioksidu, tai ta pati duja, kurią mes iškvepiame ir šį mišinį veikia stipria spinduliuote, kokia būna kosmose.
Paaiškėjo, kad net ir nedidelis anglies dioksido kiekis gali sukelti daugiau vandenilio peroksido susidarymo ledo paviršiuje. Ir būtent tose vietose, kur jo daugiausia, taip pat aptikta ir anglies dioksido.
Mokslininkai mano, kad šios dujos gali kilti iš skysto vandenyno po ledu. Jei tai tiesa, tai reikštų, kad medžiagos iš mėnulio vidaus keliauja į paviršių, kur jos veikiamos spinduliuotės virsta cheminėmis medžiagomis, kurios kaupia energiją. Ir jei tokios medžiagos vėliau vėl grįžta atgal į vandenyną, jos ten gali reaguoti su kitomis medžiagomis ir sukurti sąlygas, reikalingas gyvybei.
Pasak tyrimo vadovo dr. Ujjwal Raut, tokie cheminiai procesai gali būti labai svarbūs. Žemėje panašūs procesai padeda gyvybei egzistuoti net giliuose vandenynuose, kur niekada nepatenka saulės šviesa. Taigi, jei tokios sąlygos yra ir Europoje, visai įmanoma, kad ten irgi gali egzistuoti kokia nors gyvybė.
Dar vienas tyrėjas, dr. Ben Teolis, paaiškino, kad cheminė energija, kuri susidaro tokiu būdu, gali būti labai svarbi vietose, kur nėra saulės šviesos. O Europa būtent tokia, šalta, tamsi, bet su paslėptu vandenynu.
Šiuo metu į Europą jau keliauja NASA zondas, pavadintas „Europa Clipper“. Jo tikslas yra iš arti ištirti šį įdomų mėnulį ir pažiūrėti, ar ten iš tikrųjų gali būti sąlygos gyvybei. Europos kosmoso agentūra taip pat ruošia savo misiją su zondų „JUICE“, kuris taip pat tyrinės Jupiterio palydovus.
Beje, panašių cheminių junginių kaip vandenilio peroksidas rasta ir kituose tolimuose Saulės sistemos kūnuose, pavyzdžiui, Ganimede ir Plutono palydove Charone. Tai reiškia, kad tokie reiškiniai gali būti daug dažnesni nei manėme, ir jie gali būti vienas iš raktų, padėsiančių mums suprasti, kur dar galėtų egzistuoti gyvybė už Žemės ribų.
Trumpai tariant, tai, kas vyksta Europos paviršiuje ir po juo, gali būti svarbus ženklas, kad net ir tolimiausiuose mūsų Saulės sistemos kampeliuose gyvybė yra įmanoma. O mokslininkai žingsnis po žingsnio artėja prie atsakymo į vieną svarbiausių klausimų ar esame vieni Visatoje?
