Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Mokslininkai atskleidė stulbinančią tiesą: pasaulinę klimato katastrofą galėjo sukelti Islandija
Mokslas

Mokslininkai atskleidė stulbinančią tiesą: pasaulinę klimato katastrofą galėjo sukelti Islandija

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-09-29, 12:00
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Giliai Grenlandijos ledo sluoksniuose aptiktas keistas cheminis pėdsakas, kuris sukėlė daug diskusijų tarp mokslininkų. Apie 12 800 metų senumo ledo šerdyje atrastas staigus platinos koncentracijos šuolis buvo laikomas įrodymu, kad Žemę galėjo būti pasiekęs kosminis kūnas. 

Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis reiškinys gali būti paprastesnės kilmės ir susijęs su ugnikalnio išsiveržimu Islandijoje. Laiko atžvilgiu ši platinos anomalija yra itin svarbi, nes sutampa su paskutinio didelio atšalimo pradžia vadinama Jaunesniojo Driaso periodu. 

Šis klimato etapas truko nuo 12 870 iki 11 700 metų ir buvo pažymėtas staigiu temperatūros kritimu šiauriniame pusrutulyje. Tai vyko tuo metu, kai planeta jau buvo pradėjusi šilti po paskutinio ledynmečio.

Tyrėjai ilgą laiką ginčijosi dėl šio reiškinio priežasčių. Buvo svarstoma, kad jį sukėlė kometos ar asteroido smūgis, o kiti mokslininkai įžvelgė ugnikalnio išsiveržimo įtaką. Dabartiniai duomenys vis labiau leidžia manyti, kad būtent vulkaninė veikla paaiškina šį mįslingą pėdsaką.

Klimato paslaptis

Ledo gręžiniai rodo, kad Jaunesniojo Driaso laikotarpiu Grenlandijoje temperatūra buvo daugiau kaip 15 laipsnių žemesnė nei šiandien. Europoje vėl vyravo beveik ledynmečio sąlygos, miškus pakeitė tundra, o kritulių juostos persislinko į pietus. Tokie pokyčiai parodė, kaip greitai klimatas gali pasikeisti.

Ilgą laiką priimta teorija teigė, kad viską nulėmė didelis gėlo vandens kiekis, patekęs į vandenynus iš tirpstančių ledynų Šiaurės Amerikoje. Šis procesas sutrikdė sroves ir atšaldė klimatą. Tačiau 2013 metais atrastas platinos šuolis lede sukėlė abejonių dėl tokio paaiškinimo ir paskatino ieškoti kitų priežasčių.

Mokslininkai palygino platinos ir kitų elementų santykius ir nustatė, kad jie neatitinka nei meteoritų, nei daugumos žinomų uolienų. Tai reiškė, kad kosminės kilmės hipotezė yra mažai tikėtina. Tyrimai atmetė ir galimą Vokietijos ugnikalnio poveikį, nes jo pelenai beveik neturėjo platinos.

Islandijos ugnikalnių įtaka

Detalesnė analizė parodė, kad platinos šuolis įvyko maždaug keturiasdešimt penkeriais metais vėliau nei prasidėjo klimato atšalimas. Tai reiškia, jog šis reiškinys negalėjo būti tiesiogine šalčio priežastimi. Be to, padidėjęs platinos kiekis tęsėsi keturiolika metų, o tai labiau būdinga ilgalaikiams ugnikalnių išsiveržimams nei staigiam meteoritui.

Lyginant chemines sudėtis paaiškėjo, kad jos artimiausios vulkaninių dujų kondensatams, ypač tiems, kurie susidaro po jūros dugnu ar po ledu. Islandijoje tokie įvykiai gana dažni ir gali tęstis dešimtmečius. Šiuo laikotarpiu padidėjusi ugnikalnių veikla galėjo išskirti platinos turinčias dujas, kurios vėliau pateko į Grenlandijos ledą.

Istoriniai pavyzdžiai patvirtina šią idėją. Katlos išsiveržimas aštuntajame amžiuje sukėlė sunkiųjų metalų šuolius Grenlandijos lede, o Eldgja išsiveržimas dešimtajame amžiuje paliko kitų elementų pėdsakus. Tai rodo, kad Islandijos ugnikalniai nuolat perneša įvairias medžiagas į Arkties regioną.

Jaunesniojo Driaso priežastys

Nors platinos pėdsakas negalėjo būti tiesiogine šaltojo laikotarpio priežastimi, tyrimai rodo, kad tuo metu į atmosferą pateko didelis sieros kiekis. Tokios išsiveržimo masto dujos gali atspindėti saulės spindulius ir pakeisti vandenynų bei vėjų cirkuliaciją. Tai galėjo būti lemiamas veiksnys, nulėmęs staigų klimato pokytį.

Šis atradimas pabrėžia, kaip stipriai klimatas gali sureaguoti į vieną didelį gamtos įvykį. Net jei meteoritai yra reti, dideli vulkaniniai išsiveržimai yra neišvengiami per žmonijos istoriją. Jie gali turėti poveikį, prilygstantį didžiausiems žinomiems klimato pokyčiams.

Supratimas apie praeities klimato svyravimus yra itin svarbus. Tai padeda pasirengti galimoms ateities grėsmėms ir numatyti, kaip Žemė gali reaguoti į staigius bei netikėtus aplinkos pokyčius.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Robertas Kaunas. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Lietuva

Ar esame pasiruošę tik teoriškai: susitarimas su Ukraina verčia abejoti Lietuvos gynybos stiprumu

2026-03-29
Lietuva

Konservatorė Šimonytė rėžė be užuolankų: jos vertinimas apie Lukašenką skamba kaip rimtas įspėjimas

2026-03-29
Kultūra

Šventinta verba ne šiukšlė: tinkamiausią būdai, kaip ją pašalinti tvarkingai ir pagarbiai

Ana Januliavičienė
2026-03-29
Kultūra

Pamirštas gėrimas: sužinokite, kodėl kokosų vanduo taip vertinamas sveikatos specialistų

Ana Januliavičienė
2026-03-29
Maistas

Nauda organizmui: sužinokite, kaip graikiniai riešutai prisideda prie širdies ir nervų sistemos veiklos

Edita Gavelienė
2026-03-29
Ingrida Šimonytė. ELTA / Karolina Gudžiūnienė nuotr.
Finansai

Dirbama ar tik kalbama: konservatorės Šimonytės pozicija dėl kuro kainų kelia nepatogų klausimą

2026-03-29

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up