Kurkliai yra vieni pavojingiausių sodo kenkėjų, galintys padaryti milžinišką žalą daržovėms, gėlėms ir vaiskrūmiams. Nors vasarą jų veikla pastebima dažniau, rudenį jie neretai lieka nepastebėti.
Vis dėlto būtent šiuo metų laiku turėtų būti imamasi priemonių, kad pavasarį šie kenkėjai negrįžtų į sodą. Yra paprastas ir natūralus būdas juos atbaidyti – tereikia į jų urvą įberti vienos medžiagos, kurią dažnas turi savo ūkyje.
Šis metodas yra saugus aplinkai ir nekenkia dirvožemiui, priešingai nei cheminės priemonės. Be to, jis veikia greitai ir efektyviai, todėl verta išbandyti dar rudenį.
Kokią žalą daro kurkliai jūsų sode
Kurkliai – tai neįprastos išvaizdos vabzdžiai, primenantys mišrų variantą tarp kurmio ir svirplio. Jie užauga iki 7 centimetrų ir turi galingas, kastuvus primenančias galūnes, kuriomis kasa požeminius tunelius, be to jie gali ir plaukti, ir skraidyti.
Jų pagrindinis mitybos šaltinis – augalų šaknys, todėl jie ypač pavojingi daržovėms, gėlėms bei vaisiniams augalams. Kai kurklys įsikuria dirvoje, augalai pradeda vysti, o šaknų sistema būna smarkiai pažeista.
Šie vabzdžiai itin produktyvūs – viena patelė gali padėti nuo 200 iki 400 kiaušinėlių. Lervos pradeda maitintis vos po trijų savaičių ir aktyviai žaloja augalus nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Žiemą jos pasitraukia giliau į žemę, kur ilsisi iki kitų šiltų dienų. Jei sąlygos jiems tinkamos, kurkliai pavasarį sugrįžta į tuos pačius plotus. Jų gyvenimo ciklas trunka 2-3 metus, todėl be tinkamų priemonių kova gali užsitęsti ilgai.
Natūralus būdas atsikratyti kurklių – be cheminių priemonių
Jei pastebėtas kurklių aktyvumas, labai svarbu reaguoti greitai. Dideliam jų skaičiui sumažinti galima naudoti biologines priemones, tokias kaip entomopatogeniniai nematodai. Tai mikroskopiniai organizmai, kurie naikina kenkėjus iš vidaus ir natūraliai mažina jų populiaciją.
Vis dėlto viena iš efektyviausių ir paprasčiausių priemonių, prieinamų kiekvienam – medžio pelenai. Juos galima naudoti prevenciškai dar rudenį. Jei pelenų įberiama tiesiai į kurklio urvą, jie nebegrįš į tą vietą pavasarį.
Medžio pelenai veikia kaip natūralus dirvožemio pH keitiklis, jie dirgina kenkėjo kūną ir keičia jo aplinką taip, kad ši tampa nebetinkama. Be to, pelenai puikiai susigeria į dirvą, nepakenkia naudingiems mikroorganizmams ir papildomai tręšia dirvą kalciu bei kaliu.
Kaip užkirsti kelią kurklių grįžimui kitą sezoną
Prevencija – tai raktas į ilgalaikę kovą su šiais pavojingais kenkėjais. Norint išvengti jų grįžimo į sodą, svarbu pasirūpinti, kad dirvožemis nebūtų per daug drėgnas. Kurkliai mėgsta šlapias ir purias vietas, todėl venkite perlaistymo, ypač rudenį.
Taip pat būtina reguliariai šalinti piktžoles ir augalų likučius, kurie gali tapti maisto šaltiniu ar slėptuve. Rudeninis žemės perkasimas yra ypač efektyvus – jis sunaikina dirvoje esančias lervas ir sutrikdo jų vystymosi ciklą.
Patarimai, padedantys apsisaugoti nuo kurklių: palaikykite saikingą dirvos drėgnumą, šalinkite visus augalų likučius po derliaus, naudokite sėjomainą, kad išvengtumėte monotoniško maisto šaltinio, rudenį įberkite medžio pelenų į įtartinas vietas, stebėkite, ar nėra požymių: nudžiūvę augalai, išraustos vagelės ar minkšta dirva
Imkitės veiksmų dar rudenį
Nors gali pasirodyti, kad po derliaus nuėmimo kurklių problema nebeaktuali, ruduo – tinkamiausias metas jų kontrolei. Būtent dabar jie slepiasi žemėje žiemojimui, todėl geriausia į jų urvus įberti pelenų ar taikyti kitas natūralias priemones.
Jei to nepadarysite, pavasarį jų bus dar daugiau ir žala gali būti didesnė. Neignoruokite pirmųjų ženklų – pavienius kenkėjus lengviau suvaldyti nei išplitusią populiaciją.
Tinkamai paruoštas sodas žiemai padės išvengti daugelio problemų pavasarį. O jei norite, kad jūsų augalai augtų sveiki ir stiprūs, verta investuoti kelias minutes į šią prevencinę priemonę. Kurklys gal ir atkaklus, bet medžio pelenai – dar atkaklesni.
