Rudens pradžioje vejos ir takai ima greitai dengtis margaspalvių lapų sluoksniu, ir daugelis skuba griebtis grėblių. Visgi sodo priežiūros ekspertai pataria neskubėti jų šalinti. Pasirodo, šis rudens ženklas gali turėti kur kas daugiau naudos nei galėjote pagalvoti.
Nukritę lapai ne tik nepablogina dirvožemio būklės, bet priešingai – gali padėti jį praturtinti, apsaugoti nuo šalčio, o kartu – sukurti saugią aplinką naudingiems vabzdžiams. Taip pat jie tampa puikia natūralia trąša, jei tik leidžiama jiems natūraliai suirti. Apie tai kalba ne vienas ekologas ir sodininkystės žinovas.
Tiesa, reikėtų atskirti, kur nukritę lapai gali būti palikti, o kur visgi jų reikėtų atsikratyti. Skirtingos sodo vietos reikalauja skirtingo požiūrio. Pažiūrėkime, ką pataria specialistai ir kaip nukritusius lapus paversti vertinga pagalba augalams.
Kodėl verta palikti lapus?
Ekologė ir sodininkystės autorė akcentuoja, kad lapai atlieka svarbią ekologinę funkciją. Jie padeda dirvožemiui kaupti daugiau anglies, kuri būtina sveikai mikroorganizmų veiklai. Pasak jos, lapų nešalinimas gali padidinti anglies kiekį dirvoje net iki 30 procentų.
Ši anglis maitina dirvožemio grybus, kurie padeda augalams efektyviau įsisavinti vandenį bei mineralus. Tai reiškia, kad palikti lapai ilgainiui skatina viso sodo augalų sveikatingumą ir augimą.
Be to, nukritę lapai tampa prieglobsčiu įvairiems vabzdžiams ir kitiems smulkiems gyvūnams. Pavyzdžiui, kai kurios retų rūšių drugeliai susuka savo kokoną būtent tarp lapų. Taip pat tai yra puiki aplinka sliekams ir kitiems naudingiems organizmams, kurie pagerina dirvos struktūrą.
Natūralus procesas
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad lapai sode atrodo netvarkingai ar apleistai. Tačiau gamtoje viskas vyksta cikliškai – žiemos vėjai išnešioja lapus, o lietaus sliekai juos įtraukia į dirvą. Galiausiai lapai suyra ir virsta natūralia trąša.
„Lapai gali atrodyti pasenę ar beverčiai, bet jų misija dar tik prasideda“, – rašo sodo ekspertė, skatindama žmones nebijoti leisti gamtai daryti savo darbą.
Kada lapai gali būti žalingi?
Vis dėlto ne visi sodininkai pritaria tokiam požiūriui. Pasak vejų priežiūros asociacijos vadovo, storas lapų sluoksnis ant vejos gali sukelti daugiau žalos nei naudos.
Jis teigia, kad šviesos ir oro stygius po storu lapų sluoksniu gali uždusinti žolę ir net visai ją sunaikinti. Pavasarį tokia veja dažnai atrodo pažeista, todėl tenka ją atsėti ir papildomai puoselėti. Todėl ant vejos lapus visgi rekomenduojama pašalinti.
„Nepaisant to, kad kitose sodo vietose lapai naudingi, veja reikalauja nuolatinės priežiūros ir negali būti palikta likimo valiai“, – pabrėžia jis.
Kaip nukritusius lapus panaudoti protingai?
Sodininkystės draugija siūlo kompromisą: lapus nuo vejos pašalinti, bet neišmesti. Vietoje to jie gali būti panaudoti lapų kompostui – taip vadinamam lapų humusui. Tai vertinga organinė trąša, tinkanti tiek dirvai, tiek mulčiui.
Lapų kompostas, laikytas trumpiau nei dvejus metus, gali būti naudojamas kaip mulčias, dirvos kondicionierius ar apsauga nuo šalčio žiemai. Ilgiau laikytas tampa puikiu substratu daigų auginimui.
Svarbu būti atsargiems – komposte gali atsirasti piktžolių sėklų, todėl lapus geriausia rinkti iš švarios aplinkos. Lapai, surinkti šalia kelio ar viešose vietose, dažnai būna užteršti šiukšlėmis ar net cheminėmis medžiagomis.
