Rusijos finansų ministerija paskelbė apie naują mokesčių paketą, kurio tikslas yra užlopyti augantį biudžeto deficitą. Tai jau antras kartas per vienerius metus, kai valdžia imasi griežtų fiskalinių priemonių, nors prezidentas Vladimiras Putinas metų pradžioje buvo pažadėjęs, jog iki 2030-ųjų „didesnių pokyčių“ mokesčių sistemoje nebebus.
Naujasis planas numato pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą, papildomą apmokestinimą azartiniams lošimams bei griežtesnę smulkiųjų ir vidutinių įmonių priežiūrą.
Oficialiai pabrėžiama, kad šie sprendimai yra skirti gynybos ir saugumo finansavimui. Tačiau ekspertai įspėja, kad augantis deficitas ir silpnėjanti ekonomika gali dar labiau padidinti infliaciją, kuri jau dabar viršija 8 proc.
PVM padidinimas ir smulkiojo verslo apmokestinimas
Finansų ministerija siūlo padidinti PVM tarifą nuo 20 iki 22 proc. Šis mokestis yra vienas iš svarbiausių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių, tai vien pernai jis sudarė daugiau nei 15 proc. visų įplaukų.
Dar viena priemonė yra smulkiojo ir vidutinio verslo slenksčio sumažinimas. Jei šiuo metu supaprastintos deklaracijos galioja įmonėms, kurių metinės pajamos siekia iki 60 mln. rublių, tai ateityje ši riba būtų mažinama iki 10 mln. rublių. Tai reikštų, kad daug daugiau įmonių turėtų mokėti pilnus mokesčius.
Azartinių lošimų ir totalizatorių apmokestinimas
Į planą įtrauktas ir naujas 5 proc. mokestis azartiniams lošimams bei 25 proc. pelno mokestis totalizatorių bendrovėms. Pasak ministerijos, šie pinigai taip pat bus skiriami kariniams ir saugumo poreikiams finansuoti. Tokie sprendimai atspindi valdžios norą plėsti biudžeto bazę visomis įmanomomis kryptimis, ypač kai tradicinės pajamos iš naftos ir dujų mažėja.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiullina pabrėžia, kad biudžeto deficitas yra didžiausia infliacijos rizika. Oficiali statistika rodo, jog kainos jau kyla sparčiau nei 8 proc., o tai stipriai spaudžia gyventojus.
Ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas rugsėjį pripažino, jog šalies ekonomika „atšąla greičiau nei tikėtasi“. Pagrindinės priežastys yra smunkantis kreditų augimas ir krentanti žaliavinės naftos kaina. Prognozuojama, kad vien šį mėnesį pajamos iš naftos ir dujų bus 23 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu metu.
Tarptautinis kontekstas
Naujienos apie mokesčių didinimą pasirodė vos dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „Putinas ir Rusija atsidūrė rimtose ekonominėse bėdose“. Jo teigimu, Ukrainos plataus masto dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas verčia Kremlių atrodyti kaip „popierinį tigrą“.
Į tai sureagavo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pabrėždamas, kad Rusija „nėra iš popieriaus“ ir esą yra „tikras lokys“. Toks žodžių karas tik parodo, kokiame sudėtingame ekonominiame ir politiniame fone vyksta naujosios mokesčių reformos.
Planuojami mokesčių pakeitimai aiškiai parodo, jog Rusijos valdžia desperatiškai ieško būdų finansuoti karo bei saugumo išlaidas. Nors priemonės gali trumpam padidinti biudžeto pajamas, jos kelia grėsmę ekonomikos stabilumui.
Tai taip pat didina infliacijos riziką ir smarkiai apsunkina smulkųjį bei vidutinį verslą. Ar tai bus pakankama priemonė stabilizuoti biudžetą, priklausys nuo to, kaip sparčiai kris energetikos pajamos ir kiek dar labiau gilės ekonomikos nuosmukis.
