Saulės žybsniai yra milžiniški energijos sprogimai, kylantys iš išorinių Saulės sluoksnių. Jie trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ir į kosmosą išskiria šilumą bei spinduliuotę.
Temperatūra jų metu gali pakilti iki daugiau nei 10 mln. laipsnių Celsijaus. Ilgą laiką buvo manyta, kad tokių sprogimų metu elektronai ir teigiami jonai įkaista vienodai. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad realybė gali būti visai kitokia.
Mokslininkai aptiko, jog jonai įkaista daug labiau nei elektronai, tai jų temperatūra gali pasiekti net 60 mln. laipsnių. Šis atradimas keičia ankstesnes Saulės fizikos prielaidas ir leidžia iš naujo pažvelgti į tai, kaip veikia mūsų žvaigždės magnetiniai procesai.
Magnetinių laukų galia
Saulė nuolat sukasi, o jos magnetiniai laukai susipina, tempiasi ir galiausiai trūksta. Kai jie vėl susijungia, įvyksta procesas vadinamas „magnetiniu persijungimu“. Jo metu sukaupta magnetinė energija išsiskiria kaip šiluma, judesys ir įelektrintų dalelių pagreitinimas.
Būtent šis reiškinys lemia Saulės žybsnius. Naujasis tyrimas atskleidė, kad „magnetinis persijungimas“ ne vienodai paveikia skirtingas daleles, tai jonai gauna daug daugiau energijos nei elektronai. Tai reiškia, kad jie tampa itin įkaitę ir gali išlikti tokios būsenos dešimtis minučių.
Anksčiau buvo manoma, kad elektronai ir jonai visada pasiskirsto energiją vienodai. Dabar paaiškėjo, jog tai netiesa, ir tai gali padėti paaiškinti daugelį Saulės reiškinių.
Naujas kelias mokslui
Tyrimo bendraautoris dr. Alexanderis Russelas iš Sent Endrjuso universiteto Jungtinėje Karalystėje teigia, kad šis atradimas leidžia kalbėti apie „superkarštus jonus“ Saulės žybsiuose. Tai pirmas kartas, kai mokslininkai galėjo rimtai apsvarstyti tokią galimybę.
Pasak jo, šis dėsnis galioja ne tik Saulėje, bet ir Žemės aplinkoje, tai kosminėje erdvėje bei saulės vėjyje. Tai reiškia, kad atradimas turi universalų pobūdį ir gali būti taikomas daugybei kitų astronominių reiškinių.
Šie rezultatai suteikia naujų žinių apie tai, kaip Saulė veikia mūsų planetą. Ypatingai karšti jonai gali turėti įtakos kosminiams orams, trikdyti palydovus ir elektros tinklus Žemėje. Todėl šis tyrimas yra svarbus ne tik mokslui, bet ir mūsų kasdieniam gyvenimui.
