Pastaraisiais metais dronų grėsmė Europoje, ypač Baltijos šalyse, stiprėja. Su tuo susidūrusi Lietuva ėmėsi ryžtingų veiksmų – priimtos įstatymų pataisos, kurios suteikia kariuomenei platesnes teises neutralizuoti bepiločius orlaivius, keliančius grėsmę šalies saugumui.
Šie pokyčiai įtvirtinti atnaujinus Civilinės aviacijos įstatymą ir Karinės jėgos panaudojimo statutą. Pataisos buvo priimtos reaguojant į realias saugumo spragas – šią vasarą į Lietuvos teritoriją ne kartą buvo įskridę Rusijos „Gerbera“ tipo dronai, vienas jų net turėjo kovinę galvutę. Tai tapo paskata Seimui skubiai peržiūrėti galiojančią tvarką.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad iki šiol galioję teisės aktai nebeatitiko šiuolaikinių saugumo iššūkių. Pasak jos, naujos pataisos leis kariuomenei veikti greitai ir efektyviai, jei bepiločiai pažeidžia nustatytą tvarką ar patenka į draudžiamas oro erdves.
Kas pasikeitė?
Pagal naująją redakciją, kariuomenė turi teisę panaudoti jėgą prieš dronus ne tik karo metu ar įvykus akivaizdžiai atakai, bet ir prevenciškai – jei bepiločiai orlaiviai skraido ribotoje ar draudžiamoje teritorijoje, nesilaikydami nustatytų sąlygų. Tokį sprendimą gali priimti krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.
Iki šiol kariai galėjo numušti tik tuos orlaivius, kurie buvo naudojami kaip ginklai draudžiamose zonose. Naujoji tvarka suteikia teisę reaguoti plačiau ir lankstesnėmis aplinkybėmis.
Taip pat įsigaliojo pataisos, susijusios su civilinių orlaivių judėjimu. Įstatymas numato aiškų ribojamų oro zonų nustatymo ir informavimo mechanizmą. Be to, pilotai įpareigojami naudoti radijo ryšį ir įjungtus atsakiklius (transponderius), kad būtų galima juos lengvai identifikuoti.
Kada kariuomenė naudos jėgą?
Nepaisant išplėstų galių, ministerija pabrėžia, kad kariniai veiksmai nebus taikomi visais atvejais. Jėga prieš dronus bus naudojama tik tada, kai tai bus absoliučiai būtina ir bus imtasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad nebūtų pakenkta žmonėms ar turtui.
Kariuomenės atstovai pabrėžė, jog pagrindinis tikslas – turėti galimybę greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, ypač kai dronai naudojami žvalgybai, sabotažui ar ginkluotiems išpuoliams.
Kodėl tai svarbu dabar?
Įstatymų pakeitimai nėra teoriniai – jie atsirado reaguojant į konkrečius vasaros įvykius. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lietuvos teritorijoje buvo aptikti keli Rusijos karinio tipo „Gerbera“ dronai. Vienas jų sudužo, o Lietuvos kariuomenė vėliau patvirtino, kad dronas buvo ginkluotas.
Tokie incidentai privertė tiek politikus, tiek visuomenę įvertinti realią grėsmę ir būtinybę suteikti kariuomenei pakankamai įgaliojimų veikti greitai, nelaukiant papildomų leidimų ar institucijų sprendimų.
Perspektyva – efektyvesnė oro erdvės apsauga
Šios pataisos laikomos reikšmingu žingsniu siekiant užtikrinti Lietuvos oro erdvės saugumą, ypač atsižvelgiant į geopolitinę įtampą regione ir vis aktyvėjantį Rusijos dronų naudojimą įvairiose karinėse operacijose.
Lietuva rodo pavyzdį kitoms Baltijos šalims, kaip galima greitai prisitaikyti prie naujų grėsmių ir išplėsti kariuomenės galimybes reaguoti į jas. Tai taip pat siunčia aiškų signalą potencialiems priešininkams – mūsų oro erdvė saugoma ne tik radarais, bet ir įstatymais, leidžiančiais veikti operatyviai.
