Kai rytais išėjimas į darbą jau tamsus, o vakare namus pasiekiame prieblandoje, pastebime, kad akys pavargsta greičiau nei vasarą. Rudenį regėjimui tenka gerokai didesnis krūvis – daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, ekranai tampa nuolatiniu palydovu, o vietoje natūralios šviesos mus lydi šaltas, dirbtinis apšvietimas.
Įtampos nejaučia tik tie, kurie sąmoningai rūpinasi akimis kasdien. Bet daugeliui akių sausumas, perštėjimas ar suprastėjęs regėjimas tamsoje tampa įprasta būsena.
Deja, šie pojūčiai ne visada laikini. Neprižiūrint regėjimo rudens mėnesiais, galima prarasti ne tik komfortą, bet ir sveikatą – ypač jei organizmui trūksta svarbiausių maistinių medžiagų.
Gera žinia – nereikia brangių procedūrų ar ypatingų papildų. Pakanka keisti kelis kasdienius įpročius ir suprasti, ko akims reikia šiuo metu labiausiai.
Rudens tamsa – iššūkis jūsų akims
Nors atrodo, kad regėjimas prastėja pamažu, dažniausiai žmonės staiga pastebi, kad tamsoje pradeda prasčiau matyti. Ši problema rudens laikotarpiu tampa itin aktuali – sutemsta anksčiau, o dienos šviesos trūkumas sukelia natūralų regėjimo diskomfortą.
Priedo – daugelis sėdi prie ekranų po 6-10 valandų per parą. Tai sukuria situaciją, kai akys tiesiog nepajėgia atsistatyti. Tamsoje akys turi prisitaikyti prie mažesnio šviesos kiekio – tai vadinama adaptacija.
Kai regėjimo sistema nusilpsta, adaptacija sulėtėja arba tampa nevisiška. Tuomet atsiranda sunkumai vairuojant vakare, skaitant, ar net tiesiog orientuojantis tamsoje. Pirmas ženklas – dažnesnis mirksėjimas, noras įtempti žvilgsnį arba jausmas, kad viskas išplaukia.
Liuteinas – natūralus akių filtras
Viena iš pagrindinių medžiagų, saugančių akis nuo kasdienio streso, yra liuteinas. Tai antioksidantas, kurio organizmas pats negamina, todėl jo reikia gauti su maistu arba papildais. Liuteinas kaupiasi akies tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje – srityje, atsakingoje už regėjimo aštrumą.
Ši medžiaga veikia kaip natūralus filtras – padeda neutralizuoti mėlynosios šviesos poveikį, sklindantį iš kompiuterių, telefonų ir LED apšvietimo. Nuolat dirbant prie ekrano, liuteino poreikis padidėja, o jo trūkumas gali lemti greitesnį regėjimo silpnėjimą, ypač vyresniame amžiuje.
Geriausi natūralūs šaltiniai: špinatai, kopūstai, tryniai, brokoliai. Tačiau vien daržovių ne visada pakanka – kai regėjimui tenka didelis krūvis, verta pagalvoti ir apie papildomą šaltinį.
Vitaminas A – būtinas tamsai įveikti
Kai akys nepajėgia greitai prisitaikyti prie tamsos, dažnai kalti vitaminų trūkumai. Vienas svarbiausių – vitaminas A. Jis tiesiogiai dalyvauja regėjimo procese: be jo mūsų akys negali tinkamai veikti prieblandoje.
Vitaminas A stiprina rageną, saugo nuo išsausėjimo ir palaiko tinklainės funkcijas. Trūkstant šio vitamino, pirmiausia nukenčia naktinis regėjimas – pasireiškia vadinamoji vištakystė, kai tamsoje matyti tampa gerokai sunkiau. Be to, akys tampa jautresnės šviesai, dažniau peršti, džiūsta ar rausta.
Natūraliuose šaltiniuose vitamino A yra daug: morkose, saldžiosiose bulvėse, moliūguose, kepenyse, svieste. Norint išlaikyti gerą regėjimą, ypač svarbu šias gėrybes įtraukti į rudeninį racioną.
Smulkmenos, kurios daro stebuklus
Ne viską lemia vitaminai. Kasdieniai įpročiai, reguliarus dėmesys akims ir poilsio režimas lemia daugiau, nei atrodo. Akių nuovargis dažniausiai atsiranda dėl to, kad pamirštame mirksėti – ypač įsijautę į ekraną.
Rezultatas – sausos, pavargusios akys. Sprendimas paprastas: kas 20 minučių žvilgtelėti į tolį bent 20 sekundžių. Ši vadinamoji 20-20-20 taisyklė veikia geriau nei dauguma reklaminių lašų.
Verta ir sąmoningai ilsinti akis – išjungti ekranus bent valandai prieš miegą, išeiti pasivaikščioti šviesoje, kad ir apsiniaukusią dieną. Net paprastas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką padeda akims atsigauti.
