Jau daugiau nei tris dešimtmečius „Windows“ operacinė sistema yra kompiuterių rinkos karalienė. Milijardai žmonių visame pasaulyje būtent su šia sistema pradėjo savo pirmąsias pamokas prie ekrano, ar tai būtų žaidimai, ar darbo dokumentai, ar naršymas internete.
Vis dėlto technologijos kinta greičiau nei bet kada, o pastarieji dvidešimt metų parodė, kad net galingiausi žaidėjai turi prisitaikyti prie naujų realijų. Natūralu kyla klausimas, ar po dar dvidešimties metų „Windows“ vis dar bus su mumis, ar ją pakeis naujos, šiuolaikiškesnės platformos?
Šiuolaikinės tendencijos rodo, kad vartotojai vis dažniau renkasi įrenginius, kurie nebūtinai priklauso tradicinei kompiuterių ekosistemai. Išmanieji telefonai, planšetės, debesijos paslaugos – visa tai daro įtaką tam, kaip suvokiame operacinės sistemos sąvoką.
Nebereikia sunkios, viską valdžiusios programinės platformos, vartotojui svarbiausia patogumas, paprastumas ir galimybė greitai pasiekti reikiamas programas. Tad „Windows“ ateitis nebėra tokia akivaizdi, kokia atrodė prieš dešimtmetį.
Nepaisant visų šių pokyčių, „Windows“ vis dar turi vieną esminį pranašumą, ji yra tapusi pasaulinio standarto sinonimu. Įmonės, mokyklos, valstybinės institucijos ir privatūs vartotojai daugelį metų kaupė įgūdžius bei patirtį dirbdami šioje aplinkoje.
Tai reiškia, kad visiškas perėjimas prie naujos sistemos būtų ne tik techninis, bet ir kultūrinis iššūkis. Tačiau istorija moko, kad net ir ilgamečiai gigantai kartais užleidžia vietą naujokams.
„Windows“ stiprybės ir paveldas
Pirmiausia reikia suprasti, kodėl „Windows“ išliko tiek ilgai. Jos universalumas – didžiausias ginklas. Nuo namų vartotojo, norinčio parašyti mokyklinį rašinį, iki verslo, valdančio milijoninius duomenų srautus – „Windows“ galėjo pasiūlyti įrankius visiems.
Be to, platus suderinamumas su įvairia aparatine įranga bei programomis užtikrino, kad net konkurentai privalėjo derintis prie šios ekosistemos.
Dar vienas svarbus aspektas – įmonių įpročiai. Didelės organizacijos nelinkusios eksperimentuoti su naujomis platformomis, nes tai reikalauja ne tik pinigų, bet ir darbuotojų mokymų, sistemų perkėlimo, saugumo užtikrinimo.
Todėl „Windows“ tvirtai laikosi kaip patikima, gerai pažįstama bazė, kuriai sukurta didžiulė programinės įrangos biblioteka.
Negalima pamiršti ir kultūrinio aspekto, jog daugybė žmonių pirmąsias savo patirtis prie kompiuterio sieja būtent su „Windows“. Tokie ryšiai sukuria emocinę vertę, kurią ne taip lengva pakeisti net pažangesnėmis technologijomis.
Nauji žaidėjai horizonte
Vis dėlto technologijų pasaulis niekada nesustoja. Debesijos platformos, tokios kaip „Google Workspace“ ar „Office 365“, pamažu mažina priklausomybę nuo konkrečios operacinės sistemos.
Jei visas darbas vyksta naršyklėje, vartotojui nesvarbu, ar jis jungiasi iš „Windows“, „macOS“ ar net iš paprasto „ChromeOS“ įrenginio.
Be to, stipriai auga mobiliųjų platformų įtaka. Išmanieji telefonai jau seniai perėmė dalį funkcijų, kurios anksčiau buvo neatsiejamos nuo kompiuterio – fotografija, bendravimas, netgi dalis dokumentų valdymo.
Tokios platformos kaip „Android“ ar „iOS“ ne tik konkuruoja dėl vartotojo dėmesio, bet ir diktuoja naujus standartus, pavyzdžiui, paprastumo, greičio ir intuityvumo.
Ne mažiau svarbus ir dirbtinio intelekto augimas. Jau dabar dirbtinio intelekto sprendimai integruojami į programas, kurios mažiau priklausomos nuo tradicinių OS struktūrų. Ateityje gali atsirasti visiškai naujų platformų, orientuotų į dirbtinio intelekto sąveiką, kurios radikaliai pakeis tai, ką šiandien vadiname „operacine sistema“.
Galimi scenarijai po 20 metų
Vienas iš galimų scenarijų – „Windows“ išliks, tačiau nebebus tokia, kokią pažįstame šiandien. Ji gali tapti nebe atskira sistema, o labiau debesijos paslaugų rinkiniu, veikiančiu visur, nepriklausomai nuo įrenginio.
Tokiu atveju „Windows“ vardas galėtų gyvuoti, bet jo esmė būtų kitokia, mažiau apie techninę bazę, daugiau apie paslaugų ekosistemą.
Kitas scenarijus, „Windows“ pamažu praras savo dominavimą, užleisdamas vietą naujoms platformoms. Galbūt tai bus kažkas panašaus į „ChromeOS“ – minimalistinė, naršykle paremta sistema, kurios didžioji vertė slypi interneto paslaugose.
Arba dar drąsiau – operacinių sistemų sąvoka apskritai nyks, nes viską valdys dirbtinis intelektas ir debesų infrastruktūra. Trečias, kompromisinis variantas – „Windows“ išlaikys savo pozicijas nišinėse srityse, pavyzdžiui, įmonių valdymo, specializuotose darbo vietose, o plačioji visuomenė pereis prie kitų sprendimų.
Taip atsitiko su kitomis technologijomis – jos niekur neišnyko, bet prarado masinį populiarumą.
Ar „Windows“ taps istorija?
Žvelgiant į dabartines tendencijas, sunku tiksliai prognozuoti, bet aišku viena – „Windows“ negali išlikti tokia, kokia yra šiandien. Ji turės prisitaikyti, integruoti daugiau dirbtinio intelekto sprendimų, išlikti konkurencinga debesijos eroje ir neprarasti vartotojų pasitikėjimo.
Kita vertus, „Microsoft“ turi milžiniškus išteklius, patirtį ir įdirbį. Jei kas nors gali transformuoti savo produktą ir išlikti net radikaliai pasikeitusiame pasaulyje, tai būtent ši kompanija.
Tad galbūt po 20 metų „Windows“ vis dar bus su mumis, tik atrodys visai kitaip, labiau nematoma, labiau integruota, labiau pritaikyta ateities poreikiams.
Vienintelis tikras dalykas, niekas negali pasakyti, kokia ateitis laukia. Bet istorija rodo, kad jei sistema gyvuoja tiek dešimtmečių, ji turi didelį šansą išlikti ir dar kelis. Klausimas tik toks, ar mes ją atpažinsime, kai ji bus visai kitokia nei šiandien.
