Astronomai kartais atranda reiškinius, kurie priverčia perrašyti iki tol galiojusias kosmoso sampratas. Taip nutiko ir šįkart, kai prancūzų mokslininkas Pieras Coksas, analizuodamas radijo teleskopų duomenis, pastebėjo neįprastą vaizdą.
Tai, kas atrodė kaip įrenginio klaida, pasirodė esąs retas ir stulbinantis reiškinys vadinamas Einšteino kryžiumi, tačiau neįprastoje formoje. Įprastai šis reiškinys pasireiškia keturiais tolimos galaktikos atvaizdais, suformuotais dėl gravitacinės šviesos lęšiavimo.
Šį kartą mokslininkai išvydo penkis vaizdus, o tai iškart sukėlė klausimų apie galaktikų masės pasiskirstymą ir nematomų struktūrų įtaką. Tokia išvada ne tik intriguoja, bet ir meta rimtą iššūkį dabartiniams kosmologiniams modeliams.
Netikėtas atradimas
Pirmoji reakcija buvo skeptiška, papildomas penktasis atvaizdas galėjo būti paprasčiausias matavimo artefaktas. Tačiau pakartotinės stebėsenos naudojant kelis teleskopus, tarp jų „NOEMA“ Alpėse, „ALMA“ Čilėje, „VLA“ Naujojoje Meksikoje ir „Hablo“ kosminį teleskopą, patvirtino atradimą. Tai įtikino tyrėjus, kad jie susiduria su tikru kosminiu fenomenu.
Rutgerso universiteto mokslininkai Charlesas Ketonas ir Andrius Bakeris iš pradžių kategoriškai teigė, jog pagal žinomus modelius toks centrinis atvaizdas neturėtų egzistuoti. Tačiau išsamūs kompiuteriniai skaičiavimai atskleidė, kad vien tik matomų galaktikų masės nepakanka paaiškinti rezultatų.
Tamsioji materija kaip sprendimas
Tik pridėjus hipotetinį masyvų tamsiosios materijos halo pavyko gauti tiksliai su stebėjimais sutampantį modelį. Tamsioji materija, kuri, kaip manoma, sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos, tiesiogiai nematoma, tačiau jos poveikis juntamas per gravitaciją. Šis atradimas suteikė dar vieną įrodymą, kad nematoma substancija daro lemiamą įtaką kosminių reiškinių struktūrai.
Einšteino kryžiaus su penkiais vaizdais atvejis tapo savotišku laboratoriniu eksperimentu kosmose. Jis leidžia vienu metu tyrinėti tolimąją galaktiką HerS-3 ir kartu analizuoti tamsiosios materijos pasiskirstymą, kuris deformuoja jos spinduliuojamą šviesą.
Naujos galimybės tyrimams
Mokslininkai tikisi, kad tolimesnės stebėsenos leis užfiksuoti ir kitus reiškinius, pavyzdžiui, dujų srautus, išsiveržiančius iš galaktikos. Jei prognozės pasitvirtins, tai bus papildomas patvirtinimas dabartiniams skaičiavimams. Jei ne, tai tyrėjams teks grįžti prie formulių ir ieškoti naujų sprendimų.
Nors tamsioji materija išlieka viena didžiausių astrofizikos paslapčių, tokie atradimai žingsnis po žingsnio artina prie jos prigimties supratimo. Penkių vaizdų Einšteino kryžius yra ne tik įspūdingas reginys, bet ir reali galimybė pažvelgti į tai, kas iki šiol buvo visiškai nematoma.
Šis atradimas atskleidė, kad Visata yra dar sudėtingesnė, nei manyta. Penktasis atvaizdas tapo raktu į nematomas struktūras, kurios formuoja mūsų kosmoso sandarą. Nors iki galutinio atsakymo dar toli, tokie pastebėjimai atveria naują langą į tamsiosios materijos pasaulį ir suteikia mokslininkams galimybę žengti dar vieną žingsnį arčiau Visatos paslapčių atskleidimo.
